Pasaka: "Senas kareivis" Spausdinti
Straipsniai - Kultūra
Šeštadienis, 25 Liepa 2009 17:54

Nors lietuviai buvo paskutiniai Europos pagonys, praktikuojantys indoeuropietiškos kilmės politeistinę religiją (pastebėtina, jog dažnai klaidingai teigiama, jog lietuviai buvo apskritai paskutiniai Europos pagonys, nes vėliausiai apkrikštyti buvo samiai), bet jų tikėjimą apibūdinančių šaltinių yra nedaug. Pirmieji bandymai apibūdinti pagoniškąją lietuvių mitologiją atsirado romantizmo epochoje. Vienas iš pirmųjų rekonstruoti pagoniškąjį tikėjimą pabandė istorikas Teodoras Narbutas. Norėdamas parodyti, jog lietuvių pagoniškas tikėjimas kone prilygsta senovės graikų ir romėnų religijoms, jis perdirbo keletą klasikinių mitų ir išgalvojo naujų lietuviškų mitologinių personažų (tokių, kaip Milda, Nijolė ir kt.). Lietuvių mitologijos tyrinėtojai šiandien kaltina T. Narbutą netgi kai kurių šaltinių falsifikavimu. Taigi, remtis T. Narbuto faktais reikia itin atsargiai, jo į pasaulį paleisti nauji dievai dažnai pasitaiko mūsų žurnalistų, bei kai kurių tyrinėtojų darbuose. Narbutas buvo ne vienintelis tyrinėtojas, sufalsifikavęs keletą lietuvių mitologijos faktų.

Šį kartą Jūs nerasite tradiciškai įprasto video siužeto, bet paleidę grojaraštį, galėsite pasiklausyti pamokančios pasakos. Mes siūlome Jums atsipalaiduoti, užsimerkti ir paklausyti išminties kitomis, suaugusiojo ausimis.

 

 

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.

Ankstyviausi mitai rekonstruojami, remiantis archeologiniais radiniais, vėlesnių mitų elementais bei lingvistiniais tyrimais. Tokie tyrimai leidžia rekonstruoti pasaulėžiūrą ir tikėjimus, egzistavusius maždaug VIII a. ir anksčiau. Lemiamą įtaką šiems tyrimams padarė Marijos Gimbutienės darbai. Kadangi tokios mitų rekonstrukcijos neturi tiesioginių įrodymų, dalis mokslininkų jomis abejoja. Lietuvoje taip atkurtus mitus labiausiai išpopuliarino Pranės Dundulienės darbai, kuriose pasitaiko daug abejonių keliančių interpretacijų.

Vėlesniosios mitologijos tyrimai paremti daugiau rašytiniais VIII a. – XIX a. šaltiniais, atpasakojančiais lietuvių ir kitų baltų tautų tikėjimus, mitus bei papročius, archeologiniai radiniai naudojami, kaip papildoma medžiaga. Dauguma tokių tyrimų paremti skirtingų mitų bei juose minimų figūrų sugretinimu. Žymiausi, semiotiniai mitologijos tyrimai buvo inicijuoti Algirdo Juliaus Greimo ir Lietuvoje išpopuliarinti Norberto Vėliaus.

Viena iš didžiausių problemų rekonstruojant lietuvių ir bendrai baltų mitologiją yra tai, kad lietuvių mitologija nebuvo statiška, bet laikui bėgant labai keitėsi, įtraukdama naujus elementus ir reinterpretuodama senesnius, tačiau nepaisant kintančių senųjų mitų ir įvairiausių smulkmenų siužetų pamatinė mitologijos esmė bei dievybių bruožai bei veiklos funkcijos mažai pasikeitė.

Senoji lietuvių mitologija ir religija pradėjo formuotis su indoeuropiečių atsikraustymu į Pabaltijį apie 3000–2300 m. pr. m. e. Naujų ateivių indoeuropiečių mitologija sumišo su vietinių europidų ir finougrų mitologijomis. Dėl to baltų mitologija artima daugeliui Europos ir Azijos giminingų tautų. Tautosakos tyrinėtojai civilizacijos nepaliestoje kaimo gilumoje iki šiol atranda įvairių mitologinių elementų nubirėjusių į sakmes, pasakas, dainas. Tie elementai artimi suomiškiems, indiškiems, slaviškiems ir kitokiems.

Štai ką apie senąją lietuvių religiją ir mitologiją teigė vienas žymiausių jos tyrinėtojų:
Lietuvių religija ir kultūra įtakomis mainėsi su iranėnais, slavais, trakais, skitais, getais, gotais, langobardais, skandinavais; vis dėlto jos pobūdis yra visiškai savarankiškas. Mes norime nustatyti vietą, ir nors nekorektiška tai daryti nuo pat pradžios, darbinę hipotezę reikėtų turėti omenyje. Lietuvių / baltų religijos Šiaurės Europos religinėje erdvėje užima keltiško ir germaniško religinio kontinuumo rytinę dalį ir pratęsia transformuodama rytų slavams, Kijevo Rusiai. Tačiau, žvelgiant iš perspektyvos "nuo Atlanto iki skitų", nuo Šiaurės jūros iki Juodmarių, ši padėtis yra centrinė. Baltų religija, jeigu kalbėsime antikos autorių terminais, yra "tarp germanų ir skitų", turinti ir keltiškų bei germaniškų, ir iranėniškų bruožų. Slavų religijai lietuvių / baltų religija būtų motina, o slavų religijos tėvais turėtume laikyti Iraną, skitus, alanus, iš dalies chazarus. Lietuvių religijos "šeimyninius" santykius su kitomis transalpinėmis religijomis galima nusakyti kaip seseriškus. Galija, Germanija, Lietuva, matyt, yra tos pačios virvelinės keramikos kultūros religijos palikuonės ir čia išlikę daugybė indoeuropietiškų motyvų, žinomų nuo Indijos iki Atlanto.

Pradedame skelbti dalį cd "Laumiukai".  Plokštelė parengta 2007 m. išleistos knygos "Laumių vaikai" pagrindu. praėjusių metų pabaigoje už šią knygą kartu su kolega gavome vieną iš LR kultūros ministerijos premijų. Plokštelėje 80 lietuvių liaudies pasakų, skaitomų bendrine kalba ir tarmėmis. trukmė - ne mažiau kaip 8 valandos. mp3 formatas. 18 skaitovų: etninės kultūros specialistai, kalbininkai, aktoriai, žurnalistai. Visi skaitovai gerai moka tarmę, kuria skaito.

Galima auditorija:
1. vaikai (nors plokštelė orientuota ne tik jiems)
2. Lietuvių kalbos mokytojai ar kiti mokytojai, norintys atskleisti ir pademonstruoti gimtosios kalbos, jos tarmių ypatybes.
3. tautiečiai, gyvenantys užsienyje ir nenorintys pamiršti gimtosios kalbos.    
4. Žmonės, besidomintys lietuvių kalba, tautosaka. 

Laukite tęsinio

LAST_UPDATED2
 
Komentarai (1)
Labai Puiki ir Idomi pasaka! :)
1 Pirmadienis, 27 Liepa 2009 13:57
Labai Puiki ir Idomi pasaka! :)
yvComment v.1.20.0