Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...
/index.php/temu-turinys/29/173
Baltų menas
„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...
/index.php/temu-turinys/60/527
Kryžiaus žygis prieš Pilėnus
„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...
/index.php/temu-turinys/29/236
Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai
Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...
/index.php/temu-turinys/29/270
Žmogus ir žvaigždės
Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...
/index.php/temu-turinys/56/566
Kalvystės paslaptys
Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...
/index.php/temu-turinys/60/302
Airėnų akmuo
Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...
/index.php/temu-turinys/53/214
Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien
Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...
/index.php/temu-turinys/60/284
Piliakalnis Vilniaus centre
Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...
/index.php/temu-turinys/60/275
Tyrimai Šventaragio slėnyje
Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...
Baltų menas
„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...
Kryžiaus žygis prieš Pilėnus
„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...
Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar
Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...
Žmogus ir žvaigždės
Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...
Kalvystės paslaptys
Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...
Airėnų akmuo
Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...
Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė
Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...
Piliakalnis Vilniaus centre
Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...
Šiame projekte labai laukiama ir pilietinė iniciatyva!
Nelikite abejingais mūsų protėvių istorijai - tai ne tik
mūsų šaknys, patriotizmo puoselėjimas, bet ir vienas
iš valstybingumo pamatų.
Būsime dėkingi ir mus parėmusiems.
Juridinis projekto asmuo VšĮ"Baltų Atlantida" įm.k 301741051
Tikslines lėšas mums galite pervesti ar paaukoti 2%
A/S: LT827400030400023810
Danske bankas
Mums rašykite el.p: saulius.novikas@init.lt
Kuo skiriasi amerikiečių ir lietuvių pasakos Kęstutis Petrauskis
Gyveno kartą broliai dvyniai Rokas ir Brokas. Vasarą atostogaujant senelis jiems pasiūlė sumokėti dolerį už kiekvieną nuveiktą darbą. Brokas uždirbtą dolerį dėjo į taupyklę, Rokas pirkosi naujų žaislų. Vasaros pabaigoje Roko kišenėse švilpavo vėjai, Brokas buvo susitaupęs 500 dolerių. Tokia istorija yra pasakojama vaikams Amerikoje. Žinoma, svajonių šalyje viskas turi turėti holivudišką pabaigą – broliai dvyniai pasimokė viens iš kito ir suaugę tapo milijonieriais. Toks ekonomikos pradžiamokslis diegiamas amerikiečių vaikams nuo mažens: taupyti ir tinkamai investuoti. Mums artimesnis herojus – trečias brolis Jonas, kuriam kažkaip, be didelio vargo ir pastangų, vis pasiseka. Todėl kai visas pasaulis sunerimęs dėl ekonomikos recesijos, mūsų krašto lyderiams svarbiausia, atrodo, yra atostogos. Vyriausybės galva seka pasaką, kad krizės nėra ir būti negali. Pavydėtina ramybė, kai aplink kyla audra.
Šį kartą Jūs nerasite tradiciškai įprasto video siužeto, bet paleidę grojaraštį, galėsite pasiklausyti pamokančios pasakos. Mes siūlome Jums atsipalaiduoti, užsimerkti ir paklausyti išminties kitomis, suaugusiojo ausimis.
Adobe Flash Player not installed or older than 9.0.115!
Buvęs JAV federalinio rezervų banko pirmininkas Alanas Greenspanas sako, kad pasaulio laukia šimtmečio krizė. Tokia, kokios pasitaiko tik kartą ar du per amžių. Taip kaip praėjusio šimtmečio ketvirtajame dešimtmetyje ūkio depresija Lietuvos nebeaplenks. Užsienio bankai jau sugriežtino skolinimosi sąlygas Lietuvos bankams. O šie net ištisas pramonės šakas įvardijo kaip problemines ir atsisako kredituoti. Vieša paslaptis – didžiausia problema gauti kreditą statybininkams. Kaip ir prekybininkams – parduotuvių plėtrai. Ar ne signalas, kad ūkis stoja? Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur prasidėjo nekilnojamojo turto krizė, tūkstančiai žmonių bankams atiduoda įkeistą turtą ir atsisako mokėti palūkanas. Apskaičiavimas labai papratas: jei namo kaina nukrito trečdaliu, palyginti su tuo, kiek už jį buvo mokėta, o prieš akis dar kalnas palūkanų, verčiau tokį turtą atiduoti bankui ir atsisakyti įsipareigojimų. Todėl JAV vyriausybė skubiai parengė įstatymą, draudžiantį atsisakyti įsipareigojimų bankams ir grąžinti turtą, nes JAV finansų sektorių ištiktų katastrofa. Pranešama, kad Ispanijoje, kur dirba daug lietuvių, statybos pramonė smuko daugiau nei 30 proc., 1,5 mln. naujų namų stovi neparduoti. Tas pats darosi Airijoje, Danijoje, Didžiojoje Britanijoje. Lietuvoje taip pat nuo metų pradžios trečdaliu sumažėjo nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo sandorių. Per 10 proc. krito kainos. Bet argi tai problema, dėl kurios valdžiai verta sukti galvą? Visa Vakarų šalių viešoji erdvė perpildyta siūlymais ir diskusijomis, kokių priemonių imtis. Atrodytų, vakariečiams neberūpi nei vasara, nei atostogos. Ispanijos vyriausybė inicijavo plačią infrastruktūros ir viešųjų pastatų statybos programą. Vokietijos ūkio ministerija nedelsdama pasiūlė parengti valstybės investicijų planą ekonomikai pagyvinti, verda diskusijos dėl mokesčių mažinimo. Net Prancūzijoje, garsėjančioje karingomis profsąjungomis, gatvių mūšiais, vyriausybė be didesnio pasipriešinimo priėmė ekonomikos modernizavimo įstatymą. Recesijos grėsmė negali neatsiliepti mūsų kraštui. Tik klausimas, ar valstybės lyderiai yra pasirengę ir pajėgūs spręsti kylančius iššūkius. Ką iki šiol siūlė politikai krizei sušvelninti? Daugiau ilsėtis. Lietuva išgarsėjo švenčių perkėlimais, PVM lengvatomis atskiroms prekėms. Valdžia net vėl kažką murma apie progresinius mokesčius. Žinoma, gal kylančios ekonominės problemos nėra įkandamos premjerui ir dabartinei Vyriausybei. Kiekvienas žmogus turi savo ribas. Kita vertus, jau dvylika metų valdžioje esančios partijos pirmininkas mėgsta kartoti, kad jis ir jo partija nebijo prisiimti atsakomybės. Tik vien to neužtenka, dar reikia turėti idėjų, ką daryti su ta atsakomybe. Tačiau kol kas tik sekama pasaka: krizė Lietuvai negresia. Juk gali pasisekti, kaip tam trečiam broliui Jonui. Tuo ir skiriasi amerikiečių pasakos nuo lietuvių. O gal dėl to ir skiriasi mūsų mentalitetas nuo amerikiečių, o Lietuvos politika nuo Vakarų?
Pradedame skelbti dalį cd "Laumiukai". Plokštelė parengta 2007 m. išleistos knygos "Laumių vaikai" pagrindu. praėjusių metų pabaigoje už šią knygą kartu su kolega gavome vieną iš LR kultūros ministerijos premijų. Plokštelėje 80 lietuvių liaudies pasakų, skaitomų bendrine kalba ir tarmėmis. trukmė - ne mažiau kaip 8 valandos. mp3 formatas. 18 skaitovų: etninės kultūros specialistai, kalbininkai, aktoriai, žurnalistai. Visi skaitovai gerai moka tarmę, kuria skaito.
Galima auditorija: 1. vaikai (nors plokštelė orientuota ne tik jiems) 2. Lietuvių kalbos mokytojai ar kiti mokytojai, norintys atskleisti ir pademonstruoti gimtosios kalbos, jos tarmių ypatybes. 3. tautiečiai, gyvenantys užsienyje ir nenorintys pamiršti gimtosios kalbos. 4. Žmonės, besidomintys lietuvių kalba, tautosaka.