Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 40 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 6273232

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Baltų menas PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Kultūra
Trečiadienis, 23 Rugsėjis 2009 17:54

Rubrikoje :TV saugykla patalpintas naujas reportažas-„Dialogas su senąja Europa" ir „Ugnies reikšmė"

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią jėgą. Dar džiugiau bus ją panaudoti, bet iš pradžių įvardykime save ir atpažinkime save tikraisiais vardais, nes vardas yra pradžia, esmė ir pažadas prie Romos vartų. „
Gintaras Beresnevičius,
Vilnius, 2002 m., šv. Januarijaus diena.

 

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.
 

 

Pacitavau ir pati nustebau, kaip įmantriai atrodo pradžia su G. Beresnevičiaus citata, bet kad jau esu „beresnevičiūtė“, tai visiems „beresnevičiams“, „beresnevičiūtėm“ ir „beresnevičienėms“, šią įmantrią pradžią paliksiu, neperrašysiu.
Šiandien lankėmės Baltų meno parodoje, tad šiame kontekste įdomu ir prasminga pažvelgti į G. Beresnevičiaus tekstus, jam buvo ypatingai svarbūs lietuvio savipratos, saviidentifikacijos ir tautiškumo klausimai.
Nagi kaip pats G. Beresnevičius rašytų apie šią parodą? O rašytų. Skaitytojams pasiūlytų penkias minutes juoko, bet neaišku, ar pro sukąstus, ar nesukąstus dantis.
Nagi kaip aš rašyčiau apie šią parodą? O rašyčiau ir rašyme apie parodą būtų visko, išskyrus rašymo apie parodą (šios filosofijos išmokau iš vieno gėlių turgaus – gėlių turgus, kur būdavo visko, išskyrus gėlių).
Po parodų yra įdomu analizuoti ne tik meną, kurį matėme, bet ir regimąją patirtį, akis nuolat skuba, naršo, žinoma, ne tik fiziologine prasme -  į pačią akį patirtis neateis.
Ką jūs matėte, kai žiūrėjote į Baltų žiedus, smeigtukus ir kitus papuošalus? Savo akies nematėte, akis kaip kamera šokinėja, iki kraštutinumų – nesustoja nė akimirką - smeigtukas, krūtinės papuošalas, smeigtukas, auskaras, smeigtukas, karoliai iš gintaro, žalvario, kaulo... Akis šokinėja ir šokinėja, nesustoja, įdomu kas išeitų, jei savo regimąją patirtį, akies šokinėjimą perkeltumėme į savo reportažą,vaizdai šokinėtų iki kraštutinumų, bet esu tikra, kad po dešimties minučių, šokinėjimo nematytum, sąmonė stabilizuotųsi ir pagaliau pamatytum tai, kas sakoma.
Šįkart regimosios patirties nerealizuosime filmuojant (nors iš aplankytos Baltų meno parodos ryškiausiai ir išliko regimoji patirtis – segė, žiedas, ant žiedo esančios undinėlių figūrėlės, prieblanda (kuri iššaukia daiktų ir erdvės kalbėjimą), žiedas, žiede esanti stiklo akutė, taip „sušokinėjo“ vaizdas, jog žiedų stiklo akutės atsirado  pačių parodos lankytojų akyse, o lankytojų akys – Baltų meno segėse, gražesnių žmogaus akių nesugalvosi – su Baltų meno ornamentais). Galėjau tiksliai aprašyti, kas kaip buvo parodoje, bet tai pamatysite mūsų reportaže, rašant patirtį norisi pateikti daug detaliau, o kad transformuotum savo juslinę patirtį reikia žvilgsnio rafinuotumo.
Toks ir malonumas iš to žvilgsnio rafinuotumo – nebuvo žmogaus akių su Baltų meno ornamentais, kol aš to nepamačiau, dailės kūriniai išmokina matyti, rašytojas – jausti, mąstytojas – mąstyti. Gal dabar suprasim, kodėl menininkai kartais tokie egocentriški – akivaizdu, kad teisę jie turi – per juos pradedi atpažinti jausmus, kurių nesugebėjom artikuliuoti, pamatyti, ko nematėm, kartais jie tikrai padeda pagauti, kas vyksta sąmonėje, žinoma, neabejoju, jog mumyse jau yra tai, ką gali patirti.
Stebėkite Baltų meną ir mokykitės matyti, tai nauja tikrovė, kuri nėra suformuluota konkretaus menininko, ši tikrovė suformuluota senovės lietuvio, vėl neabejoju, jog mumyse jau tai yra. Kaip senais laikais žmonės išmoko, taip ir dabar išmoksite taip mąstyti, taip ir Jūs spinduliuosite senovės lietuvį  (aš sugalvojau paspinduliuoti – vitražiniais dažais ant stiklo nupiešiau žmogaus akis su Baltų ornamentais, to žmogaus akys žiūri į mane, valiūkiškai susivėlusią, šio žmogaus iškraustyti iš savo buto neketinu (beveik galiu girdėti, kaip tas žmogus yra), tad jei nori, kad kažkoks žmogus žiūrėtų ir į tave, nusipiešk ir tu).


Akvilė Žilionytė

LAST_UPDATED2
 
Komentarai (2)
pritariu bla. raudona spalva mirga. ypat
2 Penktadienis, 25 Rugsėjis 2009 11:13
pritariu bla. raudona spalva mirga. ypatingam pranesimui reiktu rasti koki kitoki sprandima. nes dabar tos ypatybes kol nepazymi - neperskaitai.


pees: priimkit pastabas ten kur jos parasytos, o ne siuntinekit vartotojus :)
Pakeiskit uzraso spalva. Labai jau rezia
1 Ketvirtadienis, 24 Rugsėjis 2009 22:35
Pakeiskit uzraso spalva. Labai jau rezia akis.

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: