Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 72 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 6021016

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Tautos gyvybingumas – etninėje kultūroje PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Kultūra
Trečiadienis, 11 Lapkritis 2009 10:51

Dauguma mūsų įsivaizduoja, jog  folklorininkams nutinka kažkas geriau, kažkas blogiau. Bet aš pamėginsiu pažvelgti į mūsų reikalus sistemiškiau.
Kai likvidavo Kultūros ministerijoje Etninės kultūros skyrių, to nepavadinsi atsitiktinumu.

J.Basanavičiaus premiją už etnokultūrinę veiklą keletą metų įteikdavo iškilmingai kartu su nacionalinėmis premijomis. Įteikdavo prezidentas arba premjeras. Toks tradicinės kultūros veikėjų pagerbimas atrodė suprantamas, gražus ir garbingas. Atsimenu, kompozitorius Kutavičius net pasakė, jog už savo kūrybinius laimėjimus esame dėkingi folklorinei kultūrai. Bet atsirado ir nepatenkintų – kaip galima mūsų meną lyginti su šitais. Ir pagaliau atėjo diena, kuomet J.Basanavičius buvo išstumtas iš garbingųjų laureatų tarpo – į muziejų. Ir taip keletą metų J.Basanavičiaus premijos jau įteikinėjamos be prezidento ar premjero, toliau nuo iškilių meno kūrėjų.


Tautodailininkės su dideliu dėmesiu ir meile pasiuvo tautinius drabužius pasiuvo ir prieš keletą metų panorėjo juos padovanoti pirmajai ledi – prezidentienei Adamkienei. Ji net pasipiktino ir atsisakė priimti dovaną. Prisiminkime, jog ponas Adamkus atsisakė pasirašyti Etninės kultūros globos įstatymą.

 Į mokyklas lietuvių etninė kultūra neįleidžiama.

Šiandien  girdime, jog valstybė daugiau neberems „Liaudies kultūros“ žurnalo, nerems Lietuvių liaudies kultūros centro, naują Etninės kultūros globos tarybą taip pat paliks be pinigų.  Sunkmetis, krizė – pasakysite jūs. Bet yra tokių elito meno sričių, kurias skriausti neišdrįs joks premjeras. Folkloristus galima skriausti, juk tie kaimiečiai pripratę tylėti. Juk mūsų visa etnokultūrininkų ir folklorininkų bendrija viena iš tyliausių ir kukliausių. Ar matėte kada, kad jie eitų piketuoti, demonstruoti, o gal net langus daužyti?
Pažvelkime ne į valdžią, bet į taip vadinamus intelektualus, kurie tiesiog nekenčia folkloro ir lietuvių tradicinės kultūros. Profesorius A.Bumblauskas gauna geriausią TV laiką ir sistemingai dergia senąją lietuvių kultūrą.  Tą šutvę nesunku atpažinti: kiekviena proga jie juodina Dainų šventes, dabar jie įsikando, jog Pilėnai – tai lietuvių gėda. Šitą „atradimą“ padarė Darius Baronas, visur demonstruojantis savo neapykantą pagonims, ir atsirado visas būrys elitininkų, kurie džiūgauja šiuo atradimu. Tai pačiai juodai linijai priskirčiau ir Valdovų Rūmų atstatymo priešinikus. Gal ir jūs taip manote?  Nueikite į pusiau atstatytus Rūmus ir pajusite arba pamatysite Lietuvos didybę.
Mano rašinys vieną dalyką sako: ir toliau savo rankomis turėsime tempti, kaip tie bėdžiai, tą protėvių girgždantį bet gražų ir brangų vežimą.
O gal pasirašykime peticiją dėl žurnalo „Liaudies kultūra“ išlikimo? Taip, pasirašykime ir paraginkime draugus.
Tad tokios nelinksmos, bet viską aiškiai į vietas pastatančios ir vaizdžiai atskleidžiančios mūsų etnokultūros padėtį ir šios padėties kaitos kryptį, mintys.
Tuo tarpu popieriuje viskas atrodo gerai. Etninės kultūros svarba Valstybės ir jos piliečių gyvenime nusakyta įvairiuose valstybės teisės aktuose. Vienas svarbiausių iš jų yra 1999 m. priimtas Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymas. Jame etninė kultūra apibrėžia taip:
„Etninė kultūra – visos tautos (etnoso) sukurta, iš kartos į kartą perduodama ir nuolat atnaujinama kultūros vertybių visuma, padedanti išlaikyti tautinį tapatumą bei savimonę ir etnografinių regionų savitumą".
Lietuvos teisės aktuose etninė kultūra pripažinta vienu svarbiausių tautinį tapatumo ir etnografinių regionų savitumo išlaikymo garantų. Tautinės tapatybės išsaugojimas savo ruožtu laikomas vienu iš Valstybės strateginių tikslų. Etninei kultūrai pripažįstamas svarbus vaidmuo Lietuvos jaunosios kartos ugdyme.
Etninės kultūros svarba Valstybės ir tautos egzistencijai pabrėžiama taip pat ir Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme, kuriame sakoma, kad: „Valstybė privalo užtikrinti lietuvių tautos ilgalaikių gyvybinių interesų apsaugą saugodama Lietuvos teritorijos vientisumą, kalbą, etninę kultūrą, kultūros savitumą ir papročius, kultūros paveldą ir puoselėdama tradicinę šeimą.“
Žiūrint į popierius atrodo, kad visi Lietuvoje suvokia etninės kultūros svarbą lietuvių tautos gyvybiškumui. Tačiau tikrovė kiek kitokia. Etninė kultūra išstumta iš mokyklos, tebestumiama ir iš kitų gyvenimo sričių. Sakysite – kas čia tokio, modernėja visuomenė. Gal ir modernėja. Bet tie, kas kiekviename žingsnyje bando pastūmėti į šalį iš kartos į kartą perduoti skirtas mūsų tautos vertybes – eina prieš lietuvių tautos gyvybinius interesus ir, galiausiai, pažeisdami Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą – veikia prieš Lietuvos valstybingumą. Tokiais turėtu pasidomėti ne tik Lietuvos etninės kultūros globos taryba, bet ir Valstybės saugumo tarnybos.
Mes kiekvienas savo asmeniniu veikimu turime prisidėti prie mūsų tautos savitumą,  grožį bei ilgaamžę išmintį sutelkusių vertybių išsaugojimo. Nebus jų ­ – neliks ir mūsų.

Jonas Trinkūnas

LAST_UPDATED2
 
Komentarai (4)
pagoniui 2
4 Trečiadienis, 01 Birželis 2011 13:43
Neateitų krikščionybė ir tu čia neverkšlentum. Ji būtent buvo mūsų išsigelbėjimas, neigi? ir žinai kas mane labiausiai džiūgina? tai tai, jog ta pati krikščionybė vis dar lieka pačiu išsigelbėjimu. Tik krikščioniškos vertybės ir elementariausias dešimties Dievo įsakymų laikymais gali pastatyti šalį ant kojų. O ką gali duoti tavo ritualai? Jie vadovaujasi ir jų pamatą sudaro kilnūs žmogiškieji jausmai. Bet tai yra nerealu, kad tik jų užtektų, kad visi žmonės taptų doribingi, sąžiningi.. Be Dievo baimės, kuria būtent tu turi- kiekvienas gali daryti bet ką ir nesiskaityti su bet kuo. Koks tu kvailas, kad tiki, kad tave išgelbėti gali akmenys, ąžuolai.. padeda?
Tavo visa išmintis slypi vien tik žodžiuose ",nes gyventi bus įdomiau"- mąstai kaip vaikas, o tokiais "protingais" straipsniais nori parodyti tiesą. Už tokius kaip tu reikia melstis, o diskutuoti, nes su tokiais akmenukų puoselėtojais net kalbų negali būti.
pagoniui
3 Trečiadienis, 01 Birželis 2011 13:41
eee, apie kokias čia protėvių tradicijas kalbi? šlakelį ant žemės- tu esi įsitikinęs,kad tai darė mūsų protėviai? kiek suprantu visiems šiems ritualams tu suteiki legendinę dvasią, tarsi jie egzistuotų dar prieš lemtinguosius 1397 metus..
Kęstuti, o tu tikrai manai, kad mūsų
2 Antradienis, 17 Lapkritis 2009 23:02
BituteKu
Kęstuti, o tu tikrai manai, kad mūsų žemė taip ištroškus alkoholio? Aš tuo abejoju. Gal geriau papurenkim ją rankomis ir pasodinkim ką. Gal ne visų "tradicijų" reik šventai laikytis.
Šventi žodžiai, nelabai čia ką ir p
1 Ketvirtadienis, 12 Lapkritis 2009 10:05
Kęstutis
Šventi žodžiai, nelabai čia ką ir pridėsi. Bet savo asmeniniu pvz. prie tautinės kultūros galime labai prisidėt. Pvz. jei susirinko linksma kompanija ir vaišinatės alučiu ar kokiais kitais gėrimais, tai prieš pradėdami gerti nuliekite šlakelį gėrimo ant žemės - auka protėviams (aišku, kad ne ant kilimo ar praeiviams ant galvos :) ..) taip jūs išlaikysite tradiciją ir ryšį su savo protėviais ir parodysite gerą pavyzdį kitiems. Jei sužinojote, kad vyksta tautinis renginys, ir jums pasiekiamu atstumu, tai reiktu rasti laiko ir savo buvimu kartu paremti tautines tradicijas. Be to reikia atsisakyti tautinių netradicijų. Nepūlkit ant kelių prieš atėjūnus, nors jie save ir dievais vadina. Neimkite į būrna "dievo" kūno ir kraujo - tapsite kanibalais :)... Remkite tas tradicijas kurios stiprina tautą ir atsisakykite tų tradicijų kurios silpnina tautą. Pradėkime nuo savęs ir nesustokime ir nepasiduokime, gyventi bus įdomiau.

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: