Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 53 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 5924080

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Lapkričio 18-ąją, Latvija šventė 91-ąsias Nepriklausomybės paskelbimo metines PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Kultūra
Trečiadienis, 18 Lapkritis 2009 22:26

1918 metų lapkričio 17 dieną Laikinoji Latvijos nacionalinė taryba ir demokratinės Latvijos partijos nutarė suformuoti laikinąjį parlamentą, vadinamąją Latvių tautos tarybą, kuri balsavo už nepriklausomos Latvijos valstybės paskelbimą. Kitą dieną Rygos nacionaliniame teatre, remiantis ankstesnės dienos rezoliucijomis, buvo paskelbta nepriklausoma, demokratinė Latvijos Respublika, į kurią įėjo visos tuo metu latvių apgyvendintos teritorijos – Kuršas, Vidžemė ir Latgala. Tautos tarybos pirmininku tapo teisininkas Janis Čakstė, vyriausybei ėmė vadovauti agronomas Karlis Ulmanis.

 

 

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.

 

Iki lapkričio 18-osios latviams teko nueiti ilgą kelią. Žemė po žemės XVIII amžiuje latvių gyvenama teritorija buvo įtraukta į Rusijos imperijos sudėtį. Paskutinė – Kuršas – atiteko Rusijai 1795 metais, Rusijai, Austrijai ir Prūsijai trečią kartą pasidalijus Lenkijos karalystę ir Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. XIX–XX amžių sandūroje šis Rytų Baltijos regionas tapo labiausiai industrializuota imperijos dalimi, o Rygos ir Liepojos miestai – svarbiausiais šalies jūrų uostais. Tuo metu Latvijoje gyveno 2 milijonai žmonių, iš jų 70 procentų latvių.

XIX amžiaus antra pusė – modernios latvių tautos tapsmo, latvių Tautinio atgimimo laikotarpis. Tuo metu latviai, kaip ir kitos Europos tautos, pamažu suprato, jog „būti latviu yra gerai“, kad tuo verta didžiuotis (šioje vietoje galėtume prisiminti Vinco Kudirkos refleksijas dėl lietuviškosios tapatybės, jo ištarą, liudijančią apie pasikeitusią savivoką: „pasijaučiau lietuviu esąs“). Šiuo laikotarpiu latvių tapatybė brendo atsakydama į rusifikacinės caro politikos ir tada Latvijoje dominavusios vokiškosios kultūros, kuriai atstovavo XIII amžiuje čia apsigyvenusių vokiečių aristokratų palikuonys ir kuriems priklausė didžiuma dirbamosios žemės, iššūkius.

Taip kaip modernioji lietuviškoji tapatybė buvo konstruojama remiantis didingos LDK praeities vaizdiniais, kurių mediatoriais tapo „Aušra“, „Varpas“, „Tėvynės sargas“, latviai stiprybės sėmėsi iš liaudies dainų. Nuo 1894 iki 1915 metų latvių folklorininkas ir rašytojas Krišjanis Baronsas kartu su savo padėjėjais Latvijos sodžiuose surinko, suklasifikavo ir išleido apie 218 tūkstančių latvių liaudies dainų. Dainu skapis, „Dainų kabinetas“, kuriame saugomos šios dainos, 2001 metais buvo įtrauktas į UNESCO Pasaulio atminimo sąrašą. Iki pat šių dienųLatvju Dainas laikytinos latvių tapatybės pagrindu. Kaip, beje, ir Dainų šventės. Pirmoji Latvijoje buvo surengta 1873 metais (Estijoje – 1869, Lietuvoje – 1924).

1904 metais įsisteigė Latvijos socialdemokratų darbininkų partija. Tai pirmoji politinė Latvijos partija. Jau kitais metais jos nariai aktyviai dalyvavo 1905 metų revoliucijoje. Būtent per šią revoliuciją keli nacionalistiškai nusiteikę Socialdemokratų partijos nariai pirmą kartą viešai iškėlė mintį apie nepriklausomą Latvijos valstybę. Autonomiškos Latvijos valstybės idėją ypač populiarino vienas socialdemokratų lyderių, politikas, diplomatas, rašytojas Mikelis Valtersas.

1914 metais rugpjūčio 1 dieną prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas. Po laikinų pergalių Rytų Prūsijoje, carinės Rusijos kariuomenei teko trauktis; 1915 metų spalį kaizerinės Vokietijos kariuomenė užėmė visą Kuršą ir rengėsi pulti Rygą. Tai sukėlė neregėtą latvių patriotizmo bangą. Latvių politiniai veikėjai iš carinės valdžios ėmė reikalauti leidimo sudaryti latvių karinius dalinius, kurie veiktų Rusijos kariuomenės sudėtyje. Leidimas buvo duotas, taip atsirado latvių šaulių (Latviešu strelnieki) daliniai, apie 40 tūkst. kareivių ir karininkų.

Latvių šauliams – tuo metu turbūt tai buvo geriausi caro kariuomenės daliniai – teko suvaidinti žymų vaidmenį ne tik 1916 metų gruodžio 23 prasidėjusiuose „Kalėdų mūšiuose“ su vokiečiais dėl Rygos, bet ir 1917 metų lapkričio 7-osios bolševikiniame perversme. Būtent po kruvinų ir, kaip vėliau paaiškėjo, – beprasmiškų – „Kalėdų mūšių“ latvių šaulių vadovybė ėmė labiau simpatizuoti bolševikams, žadėjusiems nuversti carą ir baigti karą. Patraukli jiems atrodė ir bolševikų deklaruojama tautų apsisprendimo teisė. Taip latvių šauliai netgi tapo asmenine bolševikų lyderio Vladimiro Uljanovo-Lenino apsauga, aktyviai dalyvavo Rusijos pilietiniame kare. Vėliau, nusivylę sovietine santvarka dalis jų (apie 11 tūkst.) sugrįžo į Latviją.

Paskelbus Nepriklausomybę latviai, kaip ir estai bei lietuviai, turėjo ją įtvirtinti ginklu. Susikūrusiai Latvijos Respublikos kariuomenei reikėjo įveikti vokiečių savanorių armiją (Landeswehrą), kurią rėmė Vokietijos vyriausybė ir vietos vokiečių dvarininkai, lietuviams gerai žinomus bermontininkus, kuriems vadovavo buvęs caro karininkas Pavelas Bermontas Avalovas, ir Raudonąją armiją (tarp jų ir latvių šaulius). Latviams pavyko. Vokiečiai buvo nugalėti 1919 metų birželio 23 prie Cėsių, bermontininkai – tų pačių metų spalį. Taikos sutartis su Sovietų Rusija buvo pasirašyta 1920 metų rugpjūčio 11 dieną. 1921 metų sausio 26 dieną Pirmojo pasaulinio karo nugalėtojai – Didžioji Britanija, Prancūzija, Italija ir kt. – pripažino Latvijos nepriklausomybę de jure. Tais pačiais metais Latvija, kaip ir Estija bei Lietuva, tapo Tautų Sąjungos nare.

(Parengė Zigmas Vitkus Bernardinai.lt)

Šiandien peržiūrėjome spaudos puslapius, TV žinias bei Panoramą. Daug svarbių naujienų - Anglijos karalienės kalba sosto salėje, eilinis Gazpromo ir Ukrainos konfliktas dėl dujų tranzito, gyvūnų globa ir kt. Bet daugelyje žiniasklaidos priemonių nė žodžiu neužsiminta apie šiandien švenčiamą brolių baltų Nepriklausomybės dieną. Taigi be kuklaus V.Ušacko pasveikinimo,  grįžtant pakeliui iš Briuselio,  lyg nieko ir nevyko.

O štai gražiausia Lietuvos jaunimo dalis, jaunieji romuviečiai,  rado laiko ir būtinumo kartu su Latvijos piliečiais paminėti šią visiems svarbią datą. Jie susirinko  prie aukuro ant Bekešo kalno ir su apeigomis bei daInomis šventė šią šventę, geru žodžiu paminėjo ketvirtąjį Latvijos prezidentą Karlį Ulmanį bei jo brolio jaunesnyjį sūnų Guntį Ulmanį, prezidentavusį nuo 1993 iki 1999 metų.

"Mums svarbus baltų bendrumas" - sakė romuviečiai, dosniai dalindami latviams gražiausius palinkėjimus.

LAST_UPDATED2
 

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: