Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 37 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 5976239

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Lietuvos kultūrinis paveldas PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Kultūra
Penktadienis, 16 Balandis 2010 00:16

ŠIUOLAIKINĖ PAVELDO SAMPRATA

XX a. pabaigoje žymėjo naujus pokyčius. Stiprėjančios abejonės dėl progreso pastovumo, nerimas dėl socialinio ir politinio nestabilumo, augantis žinojimas, kad praeitis yra nepanaši į dabartį – visa tai kėlė stiprų nerimą dėl vykstančių pokyčių krypties ir greičio. Tai sukėlė praeities nostalgiją, kaimo gyvenimo idealizaciją, apsaugos antplūdį ir visos šalys ėmė leisti įstatymus.

 

 

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.


Panašios tendencijos išlieka ir mūsų laikais. Stiprėjantys tautiniai ir etniniai judėjimai reikalauja simbolinių jungčių su praeitimi užmezgimo. Besivystanti psichologija ir psichoanalizė tiria suaugusiųjų elgesio šaknis vaikystėje, stiprindamos poreikį pervertinti asmeninę praeitį. Nusivylimas
dabartimi ir pesimistinis požiūris į ateitį kursto praeities nostalgiją. Be to, destruktyvūs ir ryšius traukantys pokyčiai dar pagreitėjo. Techninės inovacijos, greitas daiktų (moralinis) senėjimas, gyvenamosios aplinkos radikali modernizacija, masinė migracija ir augantis ilgaamžiškumas palieka mus svetimoje ir nesaugioje aplinkoje, atplėšia nuo nesenos mūsų pačių praeities.
Kaip pastebi tyrinėtojai, XX a. 7 dešimtmetyje postmoderno įtakoje įvyksta “gnoseologinis posūkis“. Pradėtos saugoti ne tik pavienės visuotinai reikšmingos kultūros vertybės (pats dvaras), bet ir jų aplinka, kultūrinis kraštovaizdis, kvartalas ar visas istorinis miestas.
Galima konstatuoti, kad paminklosaugos transformavimosi į paveldosaugą procesas tebevyksta. Paveldo samprata vis labiau plečiasi, įjungdama ne tik materialinės kultūros objektus, bet ištisą su praeities reflektavimu susijusių žinių, įgūdžių ir vaizdinių kompleksą. Tokiu būdu kinta ir
tradiciškai susiklostę istorikų bei paveldo specialistų santykiai.
Prisimenant garsiąją M. Foucault frazę: “tradicinė istorija, siekia “memorizuoti” praeities monumentus, juos paversti dokumentais, ir reikalauja prabilti šias liekanas, kurios savaime nebūtinai yra verbalinės; dabartinė istorija transformuoja dokumentus į monumentus ”. Istorija nebėra
pagalbinis paveldotyros mokslas, o veikiau imama kalbėti apie istorinės kultūros, apimančios įvairias su praeities palikimo sfera susijusias idėjas ir elgesio modelius, tyrimo poreikį.
Tai, kad šiuolaikinėje dvarų paveldo industrijoje kultūros vertybės suvokiamos kaip kultūros ištekliai, atskleidžia trejopas paveldo naudojimas. Pirma, jis naudojamas kaip kultūriniai ištekliai, vertingi patys savaime ir sudarantys muziejinių rinkinių ir ekspozicijų pagrindą; antra, jis  naudojamas kaip politiniai ištekliai, skirti valstybės kūrimui ar palaikymui, jų vyriausybių ir vyraujančių ideologijų legitimacijai užtikrinti ir trečia, jis naudojamas kaip ekonominiai ištekliai, naudojami rinkoje produktų ir paslaugų pavidalu tiesiogiai kaip industrija ar netiesiogiai, kaip kitų ekonominės veiklos rūšių papildas.

 

 

LAST_UPDATED2
 

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: