Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 144 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 6025624

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Su Vėju ir vandeniu ir saulės energija prieš ekonominę krizę PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Kasdienybė
Trečiadienis, 22 Balandis 2009 01:09

Jeigu valstybė leidžiasi į ekonominę duobę, jos žmonėms, suprantama, labiau rūpi ne aplinkosauga, o savisauga. Prognozės dėl elektros ir kitų kainų kilimo vos ne visus mus pavertė atominės energetikos specialistais. Itin populiarus tapo energetinės nepriklausomybės šūkis, nors į realius darbus jo niekaip nesiseka perkelti. Šiame fone lyg ir nublanksta atsinaujinantys energijos šaltiniai. O gaila. Juk tai galėtų būti ranka pasiekiama, apčiuopiama ir labai svarbu. Mažai kas kalba ir apie naują galimybę kurti šimtus, o gal tūkstančius patikimų darbo vietų, diegiant „žaliąją“ energiją.

Lietuva neseniai įsipareigojo iki 2020 metų 23 proc. energijos pagaminti iš atsinaujinančių energijos šaltinių, o jau iki 2010 metų privalome turėti 7 proc. (pagal stojimo į Europos Sąjungą sutartį). 2008 metų pabaigoje ši dalis siekė tik apie 4,7 proc. Europos Parlamente visos politinės partijos sutaria: investicijos į atsinaujinančius energijos šaltinius lygu kovai su klimato kaita, energetinės nepriklausomybės didinimu ir kartu tūkstančių naujų darbo vietų kūrimu. Tai ypač aktualu siautėjant pasaulinei ekonomikos krizei. ES ekonomikos atkūrimo plane nemažai lėšų skiriama atsinaujinančiai energijai.

Vėjo, saulės ir vandens energija - visa tai neatlygintinos gamtos malonės (biomasės panaudojimas irgi efektyvus energetikoje, bet turi savo specifiką - apie tai būtų atskira kalba). „Eurobarometro" tyrimas rodo: 73 proc. lietuvių pritaria vėjo energijos plėtrai, 71 proc. palaiko saulės energetiką, tuo tarpu tik 37 proc. pasisako už atominę energiją (keista: pasak valdžios ir žiniasklaidos formuojamos nuomonės – vos ne visi).

Šiandien iš saulės ir vėjo išgaunama energija yra keletą kartų brangesnė nei atominės ar šiluminių elektrinių gaminama elektra. Tačiau Ignalinos AE uždarymas – jau po 10 mėnesių, dujų ir naftos kainų šuoliavimai pareikalaus kardinalių pokyčių tiek energetikoje, tiek pramonėje, tiek buityje. Praradę galimybę „deginti“ pigią atominę elektrą būsime priremti prie sienos pirkti daug kainuojančią naftą ir dujas iš užsienio, o brangi „žalioji“ energija iš dalies atpinga. Taigi, arba mesime visas jėgas ES nubrėžtus tikslus atsinaujinančiai energetikai įgyvendinti, arba nukentėsime visi. Nemažos investicijos į vėjo ir saulės energijos įrenginius palyginti greitai atsipirktų, nes išorinių sąnaudų beveik nėra.

Ekspertai tvirtina: Lietuvos gamta ir klimatas palankiausi vėjo energetikos plėtrai. Tačiau kol kas vėjas pagamina tik apie 1 proc. visos Lietuvoje suvartojamos elektros energijos. Lietuva iki 2010 metų vėjo jėgainėms yra gavusi iš ES 200 MW galios kvotą, bet išnaudota tik 50 MW. Europos Komisija ekonomikos atkūrimo plane net 500 mln. eurų skiria vėjo energijos iniciatyvai. Elgtumėmės daugiau negu neišmintingai, jeigu šie pinigai aplenktų Lietuvą. .

2007 metais sausį Seime patvirtintoje Nacionalinėje energetikos strategijoje pasakyta, kad 2008–2009 m. Lietuvoje vėjo energetikos galia turėtų sudaryti 2,5 proc. Tokių jėgainių statyba, deja, juda vėžlio žingsniu. Žmonės, kurių kaimynystėje stūksotų vėjo malūnai, visaip stabdo jų invaziją, nors leidimai statyboms išduoti. Ir ne be pagrindo. Triukšmas, blyksėjimai, vėjo srauto sūkuriavimai erzina gyventojus. Taigi, plotus vėjo energetikai reikėtų rinktis atokiau nuo gyvenviečių. Žvalgykimės į atvirą jūrą. Ten vėjo - marios. ES finansinė pagalba leido ištirti patogias vietas vėjo jėgainių parkams mūsų ekonominėje zonoje, 15-20 km nuo pakrantės. Projekto autoriai mato galimybę atviroje jūroje išdygti net 313 vėjo jėgainėms. Jie tvirtina, kad įgyvendinus šį ir kitus vėjo energijos projektus, net 60 proc. reikiamos elektros Lietuvoje galėtų „primalti“ vėjas.

Vandens energija? Juk tai irgi lobis Lietuvai, ypač sunkmečiu. Mūsų upių hidroenergijos potencialūs ištekliai sudaro 15 proc. visos šalyje gaminamos elektros energijos. Kol kas 80 hidroelektrinių panaudoja tik penktadalį tų išteklių. Mokslininkai svarsto galimybę pastatyti dar porą jėgainių prie Alytaus ir Birštono, kurių galia prilygtų Kauno HE. Tačiau tam reikalingos didžiulės investicijos, mūru stoja aplinkosaugininkai, priešinasi prie Nemuno gyvenantys ūkininkai. Plinta mažosios hidroelektrinės. Tačiau ir čia įsisavinta tik 10 proc. išteklių, o toliau žengti sunkiau – vėl iškyla aplinkosaugos kliūtys.

O kaip dėl geoterminės energijos? Ekspertai teigia, kad po visa Lietuva, kilometro ir daugiau gyliuose kunkuliuoja 150-200 laipsnių siekiantis karštas vanduo. Jis idealiai tinka šildymui, bet išgavimo sąnaudos vis dar didelės.



LAST_UPDATED2
 

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: