Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 127 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 6273345

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Vilniuje šv.Brunono gatvė? PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Kasdienybė
Sekmadienis, 04 Spalis 2009 19:39

Vilniaus viena gatvė galbūt vadinsis šv.Brunono?

Tikrai nustebino LTV 2009.10.04 laida „Tūkstantmečio pokalbiai“, kurios vedėjas A.Bumblauskas. Nustebino ne savo monologu, o keliamomis aktualiomis temomis, kur į laidą buvo pakviesti P.Auštrevičius bei E.Zingeris. O laidos tema labai paprasta - E.Zingerio siūlymas vieną iš Vilniaus gatvių pavadinti Brunono vardu. Kas keisčiausia, kad ne lietuvių tautybės asmuo taip serga už Lietuvą, kad net laišką į Vatikaną parašo ar - neprieštarautų jo šviesybė popiežius, kad vieną Vilniaus gatvių pavadintumėm Brunono vardu. Tai kas, kad mes Brunoną nužudėme, tai kas, kad išpažinome savąjį tikėjimą, o krikščioniškasis mums kardu buvo primestas, išžudant gausybes nieko nekaltų žmonių, nušluojant mūsų etnines žemes ir sunaikinant Prūsiją. Juk vienareikšmiškai skambėjo frazė, kad tai progresyvesnis tikėjimas su savo pažanga ir kur ten mums lygintis su savo dievų ir dievybių panteonu užuot garbinus vienetinį. Visai šiuo atveju nekeistos tokios E.Zingerio pastangos, nes jis būdamas savo - žydų - tautos atstovas ir propaguoja žydų religiją, todėl ir stengias tas Vilniaus gatves jei ne žydų vardais pavadinti, tai to tikėjimo skleidėjų, o mus eilinį kartą kaip barbarus parodyti savo tautos ir pasaulio akyse, atgailaujančius nekaltą Brunoną nužudžius ir dabar jo garbei net gatvę pavadinus.

Laidoje nuskambėjo ir viena iš daugybės keistų frazių kaip: kiek mes mylime Europos sąjungą, tiek didžiuojamės savo tūkstantmečiu, o galiausia krikščionybe, nesikapstant po savo praeitį ir neieškant savo šaknų. Ir ko čia stebėtis, juk ir TV laidos pavadinimas „Tūkstantmečio pokalbiai“, tad kam tos istorijos praeities ieškoti jei gali apsiriboti laikmečiu nuo Brunono nužudymo? Kaip ten bebūtų, bet ir tūkstantmetis tikrai įdomus buvo ir ne vien Brunonu apsiriboti reikėtu, ketinant vieną iš Vilniaus gatvių pavadinti nauju vardu. O kur mūsų protėvių pasipriešinimo kovos primetamai religijai, kur didvyriškas Pilėnų gynėjų poelgis? E.Zingeris rado progą atkreipti dėmesį į didvyrišką Mosado gynimą, rado laiko atkreipti dėmesį į didelį savo tautos dvasingumą, išlaikiusi savo papročius ir savas tradicijas, o iš laidos vedėjo bei galinčio jam talkint P.Auštrevičiaus, greičiau pasigirdo „mekenimas“ nei savo tautos praeities aukštinimas, kuris virto diskusija ar reikia vieną Vilniaus gatvių pavadinti Brunono vardu.

O kodėl tada vieną iš Vilniaus gatvių nevadinus Brežnevo ar Stalino vardais? Juk tai ir buvo periodas kur Lietuva buvo vergiama, niekinama, tremiama. Galiausia tai buvo ir istorinis periodas ir vardai tada istoriniais tampa. Galima rasti vieną ar kitą režimo pakaliką ir tada net lietuviškomis pavardėmis bus pavadinta. O gal imkim ir vieną gatvę pavadinkim „Lietuvos 1000-mečio“ vis geriau būtų nei Brunono vardas, atnešęs mūsų kraštui tiek ašarų ir skausmo, o dabar tarsi akibrokštas Pilėnų ir kitiems gynėjams pavadinama viena iš Lietuvos sostinės gatvių. Jau anapilin išėjusių didvyrių vėlės turėtu kaip viesulas sukilti, bet juk ko čia toms vėlėms šiauštis tokį siūlymą teikia E.Zingeris. Gerai, kad E.Zingeris, o ne A.Kubilius, nes tada visai nejuokinga būtų, o jei A.Valinskas - galima būtų įvardint kaip kokį šou, bet štai čia jau nebe šou programa, o visi debatai su laiškais popiežiui - neva mes krikščioniškas kraštas, tai mylim Europą, kad karštai išpažindami krikščioniškas vertybes norime vieną iš savo gatvių tuo vardu pavadinti. Neteko girdėti, kad kuris nors ES priklausantis miestas  ar  šalies atstovai kreiptusi  į Popiežių leidimo pavadinti savame mieste gatvę. Kreipimasis taip pat savotiškas "paveldas" - anuomet be Popiežiaus negalėjome savo šalies valdovo karūnuoti, dabar gi net gatvės pavadinti.

Nekalbinau tų katalikiškojo pasaulio atstovų, bet nemanau, kad tokie kaip Svarinskas ar kiti suvoktų tokios idėjos kilnumą ir reikalingumą lyg daugiau nei ką daryt neturėtumėm, nei kuo rūpintis nebūtu. Ir kokios gi čia dabar nuostabos kai akis bado ir Vilniaus vingio parke pastatyta „verpstė“ kur vienoje pusėje Lietuvai reikšmingi vardai surašyti. Gal dar akis neužkliūtų, bet va užkliūva, kad spiralė su pavardėmis pradeda rutuliotis nuo Mindaugo. Štai tau kur šuva pakastas. Istorija nuo Brunono ar nuo Mindaugo, o iki tol medžiuose ar pelkėse barbarais būdami gyvenom ir nedėkingi būdami šventą žmogų, ginkluotą tik knyga, nužudėme. Dabar šviesesni tapome ir jehovistų ar tikėjimožodininkų, knygomis nešinų, jau nebežudome. Oi negerai, negerai, kad kapstomės ne po tūkstantmetį, o giliau ieškome kas iki tol buvome, koks tas mūsų praeities dievų panteonas, ką jie mums reiškė ir kodėl nedvejodami mirtin už juos ėjome ir kodėl mus už mūsų tikėjimą mūsų žemėse žudė.

Tauta kaip ir žmogus yra gerbtina tiek, kiek ji pati gerbia save, o mes ar gerbiame? Ar aukštiname savo praeitį ja didžiuodamiesi, ar pažvelgiame į mūsų protėvių išmintį? Kodėl tenkinamės Lietuva nuo krikščionybės, o kalba nuo M.Mažvydo? Štai žydai savo praeitį brangina, brangina lenkai, savindamiesi tai kas ne jiems priklauso, o mes nuolankiai pėdiname ir karštai išpažindami krikščioniškąjį tikėjimą kaip atgailą, dabar stengiamės. padedant E.Zingeriui vieną iš Vilniaus gatvių pavadinti Brunono vardu. Peršasi, oi peršasi padėka tada kitos tautos atstovui taip besirūpinančiam Lietuvos įvaizdžiu bei meilę Europai, o gal savos tautos religijos propagavimui? Antra vertus ar nėra peržengtos E.Zingerio kompetencijos ribos ir kas suteikė E.Zingeriui įgaliojimą kreiptis visos Lietuvos vardu? Seime esti įvairių religijų
ar filosofijų, pasaulėžiūrų atstovų, tokiu būdu Vilniuje gali atsirasti Maharadžos, ajurvedos ar Jehovos gatvės. Tik nei istorinio tapatumo, nei taip siekiamo tautiškumo tai tikrai nepridės.

Gal verta priminti parlamentarui, kad Vilnius yra Lietuvos sostinė, kol kas, ir spręsti turėtų vilniečiai bei Lietuvos žmonės

Tūlas Lietuvis

LAST_UPDATED2
 
Komentarai (5)
Bumblauskas, Gudavičius ir Zinkevičius
5 Antradienis, 06 Spalis 2009 17:32
Bumblauskas, Gudavičius ir Zinkevičius
telikęs garbus antikvarinis praeities (history)
"vinilas", suka suka įsuka ir nusuka savą
"takelį" liežiuvėliu ir plunksnyte.
Pridirba jau net, pripaisto..
Žiū kiek lietuvių ir prūsų didžiavyrių ZZ praleidęs
savo "naujuose" leidiniuose;
taip ir Bumblauskas/Gudavičiokas
visai prūsų aukos ir kito lietuvybės ISTORINIO PALIKIMO NEMATĄ.

Laikas keisti (su LII katalikybine vadovybe t.p.).

Taigis
taučiai.
kas is tikruju yra krkikstas: http://
4 Pirmadienis, 05 Spalis 2009 00:23
kas is tikruju yra krkikstas:

http://ulisses.nm.ru/krest.htm
Manyciau, apgalvotas savanaudiskas manev
3 Sekmadienis, 04 Spalis 2009 21:52
Manyciau, apgalvotas savanaudiskas manevras-per mazai Lietuvoje turto sugrazinta, tad truputis siknalindzio Vatikanui ir galbut tas uztars koki zodi. Tik Vatikanui nelabai rupi. Manau prasove pro sali sikart.
Aleliuja-Bumblauskui ivyko proto prasvie
2 Sekmadienis, 04 Spalis 2009 20:11
BituteKu
Aleliuja-Bumblauskui ivyko proto prasviesejimas ir jis tam siulymui nepritaria.
Nors tiek. Nes neviltis apima, kai kitatautis musu salies pilietis inspiruoja tokius dalykus, visokiais budais stumia savo religijos itvirtinima, tuo tarpu nuosavas istorikas Istorijos instituto profesorius Baronas savo istorinius ivykius suniekina ir garbiuosius Pilenu kovotojus isvadina bailiais.
Kur einam, TAUTA? Ar mazai, kad seniai uzmirsom tikra visiska laisves pojuti ir nuo pat LDK laiku tik nedideles istorijos atkarpeles tebuvom laisvi? Ar seęniai issilaisvinom is ruso kerzo ir tuoj po ES sparnu? Ir ka aukojam? Savasti. parsiduodam ar atsiduodam veltui.
Kodel straipsnio autorius raso ...Vilnius yra Lietuvos sostinė, kol kas..."? Jei musu seimunai taip elgsis, tai tikrai ilgai netruks.
O aš siūlyčiau gatvę pavadinti lietu
1 Sekmadienis, 04 Spalis 2009 20:04
O aš siūlyčiau gatvę pavadinti lietuviško tikėjimo gynėjo Zebedeno vardu.

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: