Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 107 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 5971865

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Melas ar klaida? PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Kasdienybė
Penktadienis, 09 Spalis 2009 18:42

Šiais metais pirmokams dalinto PIRMOKO PASO atspaudą (kopiją) matote žemiau. Klausimas: Ar kartais Švietimo ir Mokslo Ministerija neklaidina pirmokų rašydama, kad pirmasis profesionalus teatras Lietuvoje atsirado prieš 90 metų.

Pirmosios operos – „Elenos pagrobimas“ pastatymas Vilniaus Žemutinėje pilyje 1636 pradėjo profesionaliosios operos kelią Lietuvoje.

Jis tiesiogiai susijęs su didelio teatro mėgėjo ir rėmėjo, Lenkijos karaliaus, Lietuvos dk Vladislovo Vazos vardu. 1624-1625 kelionių po Europą metu dar karalaitis Vladislovas patyrė neišdildomų teatrinių išgyvenimų. Florencijoje jis žiūrėjo operą „Rudžijero išvadavimas“ ir galbūt tuomet kilo mintis operos meną perkelti į svarbiausias valdoviškas rezidencijas Varšuvoje ir Vilniuje.

1628 grįžęs į Vilnių, karalaitis iš Italijos atsivežė scenos technikos specialistų, pastačiusių medinį teatro pastatą. Rimčiau operos reikalams pavyko atsidėti tapus Lenkijos karaliumi ir Lietuvos dk. Šio valdovo dėka Vilniaus Žemutinėje pilyje veikė profesionalus teatras, 1635-1648 iš viso pastatęs 11 sceninių kūrinių. Tarp jų buvo trys operos: 1636 09 04 – „Elenos pagrobimas“, 1644 03 06 – „Andromeda“ bei 1648 04 16 - “Apviltoji Kirkė”.

Šių operų libretų autorius ir kompozitorius buvo italas Virgilio Puccitelli, su kuriuo valdovas susipažino keliaudamas po Italiją ir parsikvietė į savo dvarą. Kaip manoma, operas jis pats ir statė. Rūmų teatro sales, scenos mašinas projektavo valdovo architektai ir inžinieriai Agostinas Loci, Bartolomejus Bolzoni ir Džovanis Batista Gisleni. Spektaklių parengimo darbuose dalyvavo įvairių Vilniaus amatininkų cechų meistrai – dailidės, staliai ir kt. Tačiau pačios dekoracijos „Elenos pagrobimui“ buvo pagamintos Varšuvoje ir kartu su specialiomis jų keitimo mašinomis atvežtos į Vilnių.

Amžininkų liudijimais, penkias valandas trukęs spektaklis pasisekė puikiai, publikoje kilo susižavėjimo audra. Ypač patraukė scenografija. Vilniaus operoje žiūrovai stebėjo du sodo vaizdus. Vieną sujungtą su rūmų vaizdu, o kitame buvo vien sodas. Spektaklis prasidėjo rūmų vaizdu, ir vėliau scenografija kelis kartus buvo keičiama. Rodyti šeši kambariai, o scenos gilumoje sodas. Sukurti struktūriškai sudėtingi “Menelajaus rūmai”, kur vyko pagrindinis veiksmas: Menelajas išvyksta iš Spartos, prieš tai pasirodo svečias – Paris. Valdovas jį paveda Elenos globai. Po išsiskyrimo ašarų, rūmuose prasideda linksmybės ir šokiai. Vėlesnėse scenose visa scena keičiama į sodą su ilga trykštančių fontanų eile.

Čia Elena išsako savo sielvartą, tarp medžių, gėlių ir vėjo ieško nusiraminimo. Jos patikėtinė Etra kursto pasitikėjimą atvykėliu. Netrukus Elena sapne keistais žodžiais reiškia savo meilę Pariui. Dabar nerimaujantis Paris ima ieškoti nusiraminimo gamtoje. Jis kviečia vandenį, vėją ir paukščius, nusiraminimą jam suteikia Aido balsas. Grįžta Elena ir pasinaudojusi trojaniečio sąmoju, išreiškia jam savo palankumą. Subręsta pabėgimo iš Spartos planas. Spektaklio dvaro dekoraciją keičia jūros dekoracijos. Įsimylėjėliai išplaukia į Troją. Pabaigos scena “dangaus” scena. Dzeusas pyksta ir prakeikia. Sodo scenoje įvyksta fatališkos poros vedybos, iššaukusios visas graikų karines nesėkmes.

Pirmosios operos pastatymas buvo labai svarbus kultūros įvykis Lietuvos DK, ypač lietuviškojo baroko istorijoje. Jis taip pat rodo tuometinės Lietuvos kultūrinius ryšius su Europa. Čia patekę naujausi kūriniai būdavo pritaikomi vietos sąlygoms, tapdavo vietinės kultūros dalimi. Nelikus karaliaus dvaro Vilniuje profesionalaus teatro plėtra LDK perėjo į didikų dvarus.

Tai yra 2007-2008 m. programos „Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos mokslininkų bendradarbiavimas: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalendorius“ metu sukurto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalendoriaus enciklopedinio žinyno dalis.

© Lietuvos Istorijos Institutas ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija

Straipsnis iš:  http://www.delfi.lt/news/daily/history/1636-09-04-vilniaus-zemutineje-pilyje-buvo-pastatyta-pirmoji-opera.d?id=23862151

Iš straipsnio matyti, kad beveik prieš 400 metu, buvo pastatyta pirmoji opera.

LAST_UPDATED2
 
Komentarai (5)
savaites dienos Sarmatijoje
5 Sekmadienis, 28 Lapkritis 2010 13:50
Kaip buvo vadinamos savaitės dienos Sarmatijoje?
taip, dėl teatrų "profesionalų" sąv
4 Šeštadienis, 17 Spalis 2009 11:14
taip, dėl teatrų
"profesionalų" sąvokos
pirmokėliams per kebliai įsegta pase;
o kaip pats žodis "PASAS"
ką jis nuo svetimo skambesio lietuviui neša

jei "kopiją-copy" atspaudu ar atšvietu pagal poreikį vartoti lietuviškiau-savaip įprasime,
tai "pasas" - kas TAI?
Nekantrauju pamatyti Gustavo enciklooped
3 Šeštadienis, 10 Spalis 2009 13:59
BituteKu
Nekantrauju pamatyti Gustavo encikloopedija su Lietuvos tukstantmecio datomis:)
Oi ne, jie nėra ASILAI, tai sąmoningas
2 Penktadienis, 09 Spalis 2009 21:52
Oi ne, jie nėra ASILAI, tai sąmoningas savo tautos menkinimas.Juk ir laiką savos istorijos mes norim skaičiuot nuo Mindaugo:)
Ar musu Svietimo ministerija tokia "apsi
1 Penktadienis, 09 Spalis 2009 21:40
BituteKu
Ar musu Svietimo ministerija tokia "apsisvietus"??? Tad ar jos kompetencijoje ruosti vaiku ugdymo programas??? Ka veikia musu "didieji protai"??? SEDI??? Gal jie pasamdyti nuvertinti Lietuvos istorinius faktus?
Ne. Jie tiesiog ASILAI.

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: