Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 91 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 6170587

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Kai netenkam sveiko proto PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Kasdienybė
Antradienis, 13 Spalis 2009 14:48

Kai sveiką protą užtemdo religinis fanatizmas

„Pavasarį kilęs sumanymas Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimo proga vieną gatvę Vilniuje pavadinti šv.Brunono garbei, netikėtai virto kone krikščionių ir žmonių, save laikančių pagonimis, kova?"

 

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.
 


Ne, šiai dienai tai ne kova, o baisi realybė, nes tokia gatvė Vilniuje jau egzistuoja ir spjaut ant istorikų, o ir Vilniaus gyventojų nuomonės, nes kažkam taip pasirodė teisinga ir net prasminga.

Nieko nuostabaus, kad tokios iniciatyvos ėmėsi E.Zingeris, bet kur kiti, šiam siūlymui pritarę? Ar ir jų galvas užtemdė religinio fanatizmo debesys, neberadus iškilesnių ir reikšmingesnių asmenybių kaip tik Brunonas?

“Išklausiau pakankamai neigiamų atsiliepimų iš pagonių judėjimo atstovų Lietuvoje, kurie iki šiol mano, kad Perkūnas yra svarbiau nei Biblija. Bet krikščionybė buvo civilizacijos laiptas. Paženklinę tą gatvę, visam pasauliui parodėme, kad Lietuva tūkstantį metų mini per krikščionybės prizmę, o ne per konfrontaciją”, - lrytas.lt sakė E.Zingeris.

Žinoma mini tą apgailėtiną tūkstantį metų iki to momento metus nutylėdama ir lyg neprisimindama kuo turi didžiuotis, o istorikai bei archeologai puikiai tai žino, tačiau kai bendra politika Lietuvą sieti su tūkstantmečiu, kai bendra politika neigti savo civilizaciją neva krikščionybė atnešė laipteliu aukštesnę civilizaciją - ką čia ir besiginčysi, nes tai būtų tas pat kaip ginčytis su kurčiu (durnu) ar peštis su pliku (anas plaukų neturi, nes plikas, tai nenupeši). Išmintingesnis tik galvą pakraipo - juk ne taip senai Vilniaus rajonas buvo patikėtas tiesioginiam Kristaus valdymui, tai anokia čia bėda atidavus vieną Vilniaus gatvių ir Brunonui? Jei jau norim save kildinti iš barbarų, neturinčių savo kultūros ir civilizacijos paveldo, tai manau reiktu ir Lietuvos nacionalinį muziejų uždaryti, o gal geriau vietoj jo įsteigti sinagogą? Matai mažai pastatų sugąžinome Žydams, tai dar vieną patikėkim. Ar taip ar kitaip juk jie sugrąžintais pastatais Vilniuje vaiduokliais tapsiančiais nesirūpina, o mes sava istorija bei praeitim, tai atiduokim ir muziejų, kuriame saugomos praeities vertybės kaip civilizacijos įrodymas - juk krikščionybė mums atnešė civilizacijos laiptelį aukščiau.

„Jo Šventenybė popiežius Benediktas XVI gavo jūsų laišką ir paprašė manęs jums už jį padėkoti. Jis supranta ir vertina požiūrį, paskatinusį Jus parašyti jam dėl pasiūlymo pavadinti vieną Vilniaus gatvių ar aikščių šv.Brunono Kverfurtiečio vardu, minint Lietuvos vardo tūkstantmečio sukaktį. Jo Šventenybė su dėkingumu suvokia atsidavimą, kurį jūs išreiškiate, siekdami išsaugoti krikščioniškąsias vertybes, kurių pagrindu buvo kuriama Lietuvos visuomenė tūkstančio metų, praėjusių nuo šv.Brunono kankinystės, laikotarpiu“

O tai kas jam davė tą teisę kreiptis ir prašyti leidimo ar pritarimo gatves vadinti? Hm, vadinas kažkas gali parašyti pvz. Lukašenkai ir paprašyti jo pritarimo pavadinti vieną iš gatvių jo vardu. Galiausia tai būtų bent jau istorinis pagrindimas, nes Baltarusijos žemės kažkada buvo mūsų sudėtinė dalis ir kaip čia dabar nepagerbus kaimynų prezidento? Daugiau logiškumo nei Brunonas su krikščionybe, neva Lietuvai atnešęs civilizaciją laipteliu aukščiau.

Šv.Brunono vardu jau vadinama mažytė gatvelė netoli M.K.Čiurlionio menų gimnazijos, šalia T.Kosciuškos ir M.Dobužinskio gatvių.

Kad ir kiek kas prieštaravo ar savus argumentus dėstė, bet ar juos kas girdėjo? Juk Žydų tauta yra išrinktoji anot Biblijos, tai ar prieš išrinktuosius neišrinktieji gali prieštarauti?

„Ar mes džiaugiamės, kad buvo nugalabytas svetimas ateivis? Ar mes priimame jį kaip savąjį? Nes Vilniaus gatvei šv.Brunono vardo suteikimas yra Lietuvos valstybės tūkstančio metų minėjimo atspalvis."

Tai ar mes džiaugiamės, kad Pilėnų didvyriai žuvo liepsnose, o Prūsija buvo kryžiuočių nušluota? Ar mes džiaugiamės už savo proprosenelių ašaras ir kraują? Taip jau išeitų, kad džiaugiamės, ir tada numojam ranka į savo civilizaciją, kultūrą, papročius, piliakalnius...

„Šv.Brunonas atėjo į Lietuvą su civilizacinėmis idėjomis. Jis nebuvo kryžiuotis, neatsivedė kariuomenės, dėl jo nekilo Žalgirio mūšis."

Krikščionybė tai civilizacinės idėjos? Oi geras... Tokios civilizacinės, kad su kalaviju išgalabyta tūkstantinės minios, o kryžiuočiai ar ne krikščionybę nešė? Kažkaip nesuvokiama man sveiku protu tokie sapaliojimai, nors saves tikrai negaliu vadinti pagonim, o žmogum, atidžiai ir pagarbiai vartančiu Lietuvos istorijos puslapius.

„O čia mes parodome, kad Brunono atneštas krikščionybės idėjas po tūkstančio metų priimame kaip savo žmogaus. Gatvės pavadinimas jo vardu rodo mūsų susitaikymą su praeitimi, mūsų artumą krikščioniškai civilizacijai."


Po tokių žodžių ką jau bepridursi. Susitaikymą su kieno praeitim? Susitaikymą su kieno istorija? Juk tada belieka pripažinti, kad barbarai, barbarai mes buvom. O ar buvom mes barbarai? Barbarai, kurie grindė kelius - kūlgrindas, kalė damastinį plieną, įstabius žalvarinius papuošalus, vystė prekybą Gintaro keliu, gerbė ir puoselėjo girias, gyveno taikoje su gamta ir su Dievais bendravo be tarpininkų, (t.y. nemokamai). Galima būtų vardint ir vardint, jei... nebūtų skaudu. Taip, Perkūnas buvo svarbiau ne Biblija, kaip ir sava istorija, sava civilizacija buvo svarbiau už kitataučių istoriją. Kaip Gabija, Žemyna, Milda, Vytenis, Gediminas ir kiti svarbiau už Abraomą, Moišę, Sarą, Kainą, Abelį... Kaip svarbiau mūsų  Gyvasties Veda (Rėda). Turi būti svarbiau.

LAST_UPDATED2
 
Komentarai (4)
Zmones zmones atsibuskite karta ir pasiz
4 Trečiadienis, 14 Spalis 2009 23:02
Algis
Zmones zmones atsibuskite karta ir pasiziurekite kiek mes vertiname tai ka turime savo, o ko vaikomes is uzsieniu kas madinga tai ir naudojame, bet savo vertybes uzmirstame, laikas butu pradeti naudoti tai ka turime savo ir orginalaus papildydami visa tai naujom idejom bet nekopijuodami nuo kitu saliu, kas siuo metu labai madinga.
Gintarai, kalbama faktais, jie paaiškin
3 Trečiadienis, 14 Spalis 2009 14:28
BituteKu
Gintarai, kalbama faktais, jie paaiškinami. Bandoma atstatyti arba negilinti problemų, o neteršti. Nes tiek priteršta mūsų žemėje ir bandoma teršti toliau. Jei tu už Brunoną bei iškraipytą patogiai religiją-tavo valia.
Neterškite gražių idėjų, apie kuria
2 Trečiadienis, 14 Spalis 2009 11:02
Neterškite gražių idėjų, apie kurias rašote, pigiu antisemitizmu. Šiandien mūsų šaliai ir taip užtenka konfrontacijos ir susipriešinimo. Visuotinio netikėjimo laikais krikščionybė yra Tikėjimas, kurio žmonėse trūksta. istorijos niekas neužmiršo, akmenys saugo mūsų praeitį. Tiesiog tie, kas gali, turėtų daryti savo kuklius darbus sąmonėjimo link. Aštrūs kampai nuomonėse ir susipriešinimas parodo, kad Platesnės Sąmonės linkui laukia dar ilgas kelias.
Krikscionybe, - tai judaizmas, adaptuota
1 Trečiadienis, 14 Spalis 2009 05:03
Krikscionybe, - tai judaizmas, adaptuotas zydu vergams.
Is judaizmo iseme zydu tautos isrinktuma, idejo vergiska nuolankuma ir nesipriesinima - gavosi krikscionybe, kurios pagalba zydai uzvalde Pasauly.

Paprastai zydai atlieka viska svetimom rankom (arba pasislepe uz gojisku pavardziu), stengiasi nesiafisuoti.
Matyt, neatsirado tarp lietuviu, kas patvirtintu Lietuvos pavergima.
Prisiejo paciam Zingeriui suleist nuodus i Lietuvos samone
(Lietuvos Kryziuociams patiems prasyt Vatikano kryziuociu - nei sis nei tas)

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: