Nauja žaliųjų partija – ar realu? Spausdinti
Straipsniai - Kasdienybė
Šeštadienis, 17 Spalis 2009 23:23
  Linas Kranauskas, ekoaktyvistas, atstovaujantis idėjinei organizacijai "EkoDirbtuvės", tapęs "Kauno dienos" organizuoto konkurso "Idėja Kaunui" finalininku, neseniai pasišovė įkurti "Lietuvos žaliųjų sąjūdį" (LŽS). L. Kranauskas mano, kad pastaruoju laiku lietuviai subrendo turėti tokį judėjimą. Nors per dvidešimt metų Lietuvoje žaliųjų judėjimas politiniame gyvenime taip ir neįsitvirtino, tačiau pašnekovas neabejoja: žaliųjų idėjos gali pakeisti šalies gyvenimą. Gamtosaugininkas Linas Vainius į dar vieną gimstantį politinį žaliųjų judėjimą žiūri atsargiai.

 

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.

 

– Kodėl kilo mintis kurti žaliųjų partiją, ar tokia jau įkurta?
 
– Dirbdami su ekologiniu leidiniu supratome, kad žaliosios partijos pasaulyje tampa įtakinga ir efektyvia jėga, o Lietuvoje tokios kažkodėl nėra net užuomazgų. Žinoma, kadaise buvo kurta tokia Žalioji partija, bet ji nieko realaus neveikia, yra miręs, nors nepanaikintas juridinis asmuo. Tačiau akivaizdu, kad tokios organizacijos Lietuvai reikia dėl daugybės priežasčių: čia nėra ekologinės politikos, tradicinės partijos neturi ekologinių programų ir juolab jų nevykdo bei nieko apie tai nežino, žalieji judėjimai ir organizacijos išsiskaidžiusios ir, kalbant su visa pagarba, neefektyvios. O ekologiniai pokyčiai Lietuvoje būtini.
 
– Kiek žmonių jungia šis judėjimas?
 
– Kol kas keli šimtai, bet kasdien vis daugėja. Neapsiribosime ir partijai įsteigti reikalingu skaičiumi.
 
– Kokius tikslus kelia jūsų kuriama politinė organizacija?
 
– Lietuvai būtina ekologinė politika, bet būtina pakeisti ir pačią politiką apskritai. Lietuvos viziją kurti ir įgyvendinti turime visi, reikia, kiek įmanoma, atsisakyti hierarchijų ir biurokratijų, nereikalingos konkurencijos. EkoLietuva būtų ori ir produktyvi vizija.
 
Gyventojų ir aplinkos gerovė, ypač pažeidžiamųjų gynyba, yra svarbiau nei sudaryti buhalterinį ir negrabų biudžetą. Svarbu pažymėti, kad LŽS vizija – tai ne vien ekologija. Mes kviečiame jungtis į "žolės šaknų" bendruomenes, perkuriančias savivaldos tradicijas, strategijų nustatymus ir primetimus, burti, teikti ir realizuoti idėjas horizontalaus bendradarbiavimo būdais, nepasiduoti vartojimo stimuliavimo schemoms, kviečiame mainytis ir kiemuose auginti salotas, kultivuoti amatus. LŽS savo ruožtu ne vien vykdys sklaidos kampanijas, bet iš visų jėgų stengsis daryti ir realius kasdienius darbus, nuo talkų iki savadarbių produktų iš atliekų gamybos.
 
– Ar nemanote, kad žaliųjų judėjimui lietuviai nėra subrendę ir tai gali baigtis nesėkme?
 
– Šitaip manyti būtų tarsi uždaras ratas. Pernelyg daug "strategų" ir kitokių sprendėjų Lietuvoje vis mano, kad lietuviai nėra subrendę gerai muzikai arba geram kinui, demokratijai ar savivaldai, sveikam ir švariam maistui ar elektromobiliui. O kol taip manai, taip ir liksi niekad nesubrendęs. Kaip kitaip subrandinami dalykai, jei ne juos įgyvendinant? Kaip žmogus gali būti nesubrendęs kvėpuoti neužterštu oru, tausoti gamtą, važiuoti įvairiu, o ne spūstyse susigrūdusiu transportu, gyventi energiškai efektyviuose namuose, valgyti tikrą maistą, subrendęs tam, kad mažėtų sąvartynai?

– Daugelis žaliųjų judėjimų Europoje yra prieš atominę energetiką. Ar jūs taip pat prieš? Jei taip, ar nemanote, kad didžiausią žalą gamtai daro būtent ši žaliųjų idėja, kuri pastaraisiais dešimtmečiais atitolino modernesnės ir saugesnės atominės energetikos atėjimą ir paskatino tai, kad atsirastų daugiau šiluminių elektrinių, kūrenamų mazutu, kas reiškia didesnę gamtos taršą, t.y. tai, kad daugiau CO2 išmetama į atmosferą?
 
– Atominė energetika dar nėra pakankamai moderni, tad vargu ar išvis kokiu nors požiūriu žalieji galėjo sustabdyti jos modernėjimą – jie nebent (ir, manau, retokais atvejais) sustabdė tos nemoderniosios plitimą. Ir teisingai, palaukime, kol sumodernės (ne žalieji turi ją moderninti), o tada pritarkime!
 
Yra gandų ir fantazijų apie ateities vadinamuosius naujos kartos reaktorius, kurie tarsi naudotų dabartines radioaktyviąsias atliekas kaip kurą, tačiau iš tikrųjų tokie reaktoriai dar neišrasti, o kol kas šių atliekų ir kitus klausimus ignoruoti patogu atominės energetikos entuziastams. Nesu tarp tokių, kaip ir daugelis ekologų.
 
Mes nesivaikome CO2 ar klimato karštinės lozungų. Nors su klimato kaitos problema reikia kovoti, tačiau svarbu atsižvelgti į platesnę taršos, miškų praradimo, ekosistemų irimo dramą.
 
– Viename interviu "Kauno dienai" sakėte, kad žaliųjų partijos Lietuvoje nėra, nes žalieji nemoka organizuotis. Kaip ketinate sutelkti žmones su panašiomis idėjomis, jei manote, kad jie nemoka susitelkti?

– Gal iš pažiūros toks pareiškimas skamba šiurkščiai, tačiau juk ir pats veikiu nevyriausybinėse organizacijose. Žalieji ne tik nesukūrė partijos, nors tokia yra ir Latvijoje, ir Baltarusijoje, – jie čia, deja, neturi ir vieningesnio, ryškesnio balso. Negaliu atsiriboti nuo šios minties, nes tie faktai akivaizdūs visiems, ir jie kelia daug problemų. Nesant pastebimesnio protesto, gamtos teršėjai, pramonės grupės, jų veikiamos valstybinės institucijos gali elgtis kaip tinkamos. Tačiau esu tikras, kad susitelkti įmanoma, reikia tik kryptingai dirbti ir kurti.
 
Didžioji dauguma ekologinių klausimų yra bendros visuomenei temos, kurioms galima suburti net ir daug didesnį nei žaliųjų palaikymą. Juk dviračiais važinėja net ir konservatoriai, nors patys neremia nei jų, nei troleibusų. Tiesiog reikia nuoseklios vizijos ir turinio, prie kurio prisidės ir po kuriuo pasirašys įvairus ir platus frontas, o mes tokį ir kuriame.

LAST_UPDATED2