Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 31 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 6315060

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Vėlinės ir šunų vėlėms PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Kasdienybė
Antradienis, 27 Spalis 2009 10:26

Jei jau ta Vėlinių diena artėja, tai norisi pratęsti pamąstymus šia tema.

 

Foto: Vilniaus karoliniškių gyvūnų kapinių


O kaip gi tada šunys, katės ir kiti naminiai gyvūnėliai? Juk ir jie sielas turi. Senovės tikėjimas sakė, kad turi, o va krikščioniškasis lyg nutyli, tačiau kaip krikščioniška valstybė smerkiam tuos,  kas netinkamai elgiasi su gyvūnais ir net baudžiamuosius straipsnius turime. Žinome, kad ir medis gyvas, tačiau savam kieme jį niekink kaip nori ir baudžiamojon atsakomybėn niekas tavęs nepatrauks kaip už netinkamą elgiasį su savo augintiniu.  Todėl  peršasi mintis, jog pripažįstame sielą turint šunelius, katinėlius na ir visa kita, kas kruta. Taigi kaip paneigsi, kad anie sielas turi – gyvi juk,  dėmesį rodo, laukia, džiūgauja sulaukę, liūdi kartu... Ne veltui šuo laikomas geriausiu žmogaus draugu. O kaip gi mes su tais draugais elgiamės?

Kur dėti namuose nugaišusį šunelį ar katinėlį? Šis klausimas kamuoja daugybę miestiečių, gyvenančių daugiabučiuose, neturinčių nei nuosavo kiemo, nei sklypelio sodo bendrijoje. “Užkasti po daugiabučio namo langais? Nepatogu prieš kaimynus. Palaidoti Panemunės parke ar ant Nemuno šlaito? Ar Vingio parke? Ten poilsio zonos. Išmesti į šiukšlių konteinerį? Širdis neleidžia. Tai ką daryti?”

 
Neatlaiko šeimininko širdis ir, nesant legalių šunų kapinių, žmogus priverstas nelegalia veikla užsiimti, norėdamas palaidoti savo numylėtinį, nes kaip kitaip - juk brangus jis jam buvo.

Ši problema kamuoja ne tik Kauną ir Vilnių - ji aktuali visiems didžiųjų  ir mažųjų Lietuvos miestų ir miestelių gyventojams, turintiems namuose šunis. Stojant į Europos Sąjungą, matyt vis vien teks taikytis prie šios šalių bendrijos, kurioje niekas neabejoja gyvūnų kapinių reikalingumu. Vilniečių pavyzdys rodo, kad beprasmiškais draudimais problemos neišspręsi.

Kol vieni suka galvas, ką daryti su nugaišusiu gyvūnu, vilniečiai, nepaisydami draudimų, jau įsteigė nelegalias gyvūnų kapines. “Daugiau nei pusėje Vilniaus seniūnijų jau veikia tokios kapinės, - sakė Vilniaus krašto gyvūnų globos ir apsaugos bendrijos pirmininkė Danguolė Valentinaitė. - Nei seniūnai, nei Savivaldybė kol kas nesigriebė jokių sankcijų prieš nelegalias gyvūnų kapines, kuriose daugybė gražiai prižiūrimų kapelių. Matyt, supranta, kad tokiu būdu problemos neišspręsi. Anksčiau ar vėliau Savivaldybė vis vien turės surasti tinkamą plotą gyvūnų kapinėms”.

Pasigirsta kažkur balsas, bet ir vėl staiga nutyla...Mes žmonėms nepajėgiam krematoriumo Lietuvoje pastatyti, o dabar šunimis rūpinsimės?

Savivaldybės administracijos direktorius Gintautas Paluckas dėl legalių gyvūnų kapinių steigimo surengė pasitarimą. G.Paluckas įpareigojo Miesto ūkio departamentą per savaitę apskaičiuoti, kiek kainuotų įrengti tokios paskirties kapines.(Tai buvo 2009m sausio mėn tačiau tai ir paliko gerais ketinimais)
Labiausiai tikėtina, kad jos bus įkurtos Karoliniškėse, prie televizijos bokšto, ten jau esančioje nelegalaus laidojimo vietoje. Mat kitur mieste rasti laisvos žemės būtų sunku.

Vilniuje yra kelios nelegalios naminių gyvūnų kapinės. Didžiausios plyti Karoliniškėse, prie televizijos bokšto.

Vilniečiai savo augintinius laidoja ir Fabijoniškėse, Žirmūnuose.

Kapinėse Karoliniškėse naminiai gyvūnai laidojami daugiau nei du dešimtmečius. Čia yra kelios dešimtys šunų, kačių, jūrų kiaulyčių, žiurkėnų kapų. Ant seniausio kapo parašyta, kad kalė čia palaidota 1987-aisiais.

Bet nuo faktų ir apmąstymų grįžkime toliau prie samprotavimų.Pasižvalgius po nelegalias kapines, juose esančius antkapėlius matome, kad žmonės nėra abejingi savo anapilin išėjusiems augintiniams.Tiki ar netiki jie juose gyvenusia žmogaus ar net šventojo ar šventos dvasios siela, tačiau žiūrėk ir žvakutes uždega, ir antkapį  kitas pastato ne ką prastesnį nei žmogui.

Kažkas gal pasijuoks sakydamas, kad tai visiškas proto užtemimas, bet aš pasakyčiau - juk jei žmogus yra laisvas ir gyvena laisvoje visuomenėje, tai turi ir  pasirinkimo teisę. Gal jam tas šuva buvo šventesnis už visus šventuosius,  o ir artimesnis už žmones išėjusius anapilin, tai kaip gi ji smerkti, jei vėlių dieną prisimena savo brangų augintinį, o jei per visų šventųjų dieną jį mini, tai gal jis jam ir pats švenčiausias buvo? Mergelės, vadinamos šventa, ikona nekalbėdavo, o jo  keturkojis jam grįžus namo uodegą vizgindavo, pavargusį veidą laižydavo ir visokeriopai savo dėmesį rodė.

Ir kita vertus ar mirusiems reikalingas mūsų dėmesys ir prisiminimai - tai didelė spėlionių virtinė, nes šios dienos krikščioniškasis pasaulis jau nutyli ir nepaneigia reinkarnacijas... taigi gal einame prie laidojimo vietos kai jau senai ta vėlė kur kitur persikūnijus ir lankome tik kaulelius? Nežinia kaip ten yra ir greičiausiai, kad ne jiems - anapilin išėjusiems - to reikia, bet mums, mums to reikia, kad turėtume kur ateiti, lyg kartu pabūti, bent kažkokią pagarbą parodyti ar pajusti, jei negerbėm jų gyvų esančių, tai nors po mirties gerbti bandome.

Žinoma, kai kas istorija iškraipo, kai kas didingus faktus nutyli, o kai kas ant žinomų ar atsitiktinai surastų pilkapių žvakutes uždega, tai kaip galima smerkti tuos kurie žvakutes uždega ir ant savo augintinių kapų.

Latviai štai visad viena koja priekin žengė, tiek išsaugodami savo tautos istoriją, folklorą, tiek  besirūpindami ir savo draugais gyvūnais.

LAST_UPDATED2
 
Komentarai (2)
Nieko nesupratau... Ar tu priedarga ar p
2 Ketvirtadienis, 29 Spalis 2009 22:18
BituteKu
Nieko nesupratau... Ar tu priedarga ar prietranka?
priariu jusu nuomoniai
1 Antradienis, 27 Spalis 2009 11:28
priariu jusu nuomoniai

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: