Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

Televizijos laidos

Norint rašyti straipsnį



Apklausa

Ar reikia istorinės akmens amžiaus gyvenvietės Lietuvai
 

Dabar tinkle

Mes turime 13 svečius online

Jei norite paremti

Šiame projekte labai laukiama ir pilietinė iniciatyva!
Nelikite abejingais mūsų protėvių istorijai - tai ne tik mūsų šaknys, patriotizmo puoselėjimas, bet ir vienas iš valstybingumo pamatų.
Būsime dėkingi ir mus parėmusiems.
Juridinis projekto asmuo VšĮ"Baltų Atlantida"
įm.k 301741051
Tikslines lėšas mums galite pervesti ar paaukoti 2%
A/S: LT827400030400023810
Danske bankas
Mums rašykite el.p:
saulius.novikas@init.lt
Mob.tel: +370 612 76515
Svetainė atnaujinama
Globalizacija, komunizmas, kapitalizmas PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Kasdienybė
Ketvirtadienis, 05 Lapkritis 2009 15:21

atgimimas; tai užspaustų, neišklausytų balsų prasiveržimas. Šiek tiek chaotiškas – kaip ir pačių žmonių prigimtis, kartais maištingas, bet dažniausiai taikus. Deja, į mūsų akiratį yra pateikiamas kitoks vaizdas: daužomi langai. Dėmesys telkiamas į ne į taikius konstruktyvius alternatyvius pasiūlymus lokaliom ir globaliom problemoms spręsti, o į mažą saujelę ektremalistų, kurie, neatmetama galimybė, yra infiltruoti griauti taikų demokratinį judėjimą iš vidaus.  Ir tendencingai vengiama atskleisti tikruosius protestuotojų veidus ir jų reikalavimus. Kyla klausimas, kodėl globalizacija yra velkama į paslaptingumo šydą šiame skaidriame komunikacijos laikotarpyje? Ar gali būti taip, kad komunizmas gniaužė demokratiją tiesiogiai ir primityviai, kapitalizmas tai daro netiesiogiai ir subtiliai. Paradoksalu, tačiau mūsų laikmetyje Markso ir Engelso aklą tikėjimą technologijomis ir neribotu ekonominiu augimu entuziastingai propaguoja ne tik kairieji, bet ir dešinieji, nepaisant, kad augimui yra ribos ir kad Žemė paprasčiausiai neatlaikys vis didėjančio neatsakingo vartojimo. Būtent čia tapo aišku, kad pagrindinis tiek komunizmo tiek kapitalizmo tikslas yra išprievartauti šią planetą, susikurti erdvėlaivį, ir kai Žemė visiškai nuniokota, iššauti ieškoti kitų planetų, kurias galima būtų eksplotuoti. Konspiracija? Ar tiesiog apsirikimas, žmogiška klaida?

Dėl visuomenės spaudimo, kompanijų tarpe atsirado šaukiančių: “mes rūpinamės aplinka, mes atsižvelgiame į vietinės bendruomenės interesus, mums svarbu mūsų darbuotojų gerovė, mes gaminame aplinkai-draugiškus produktus ir pan.” Šiokia tokia pažanga. Bent susimąstė. Klausimas, ar to pakanka? Ir ar tai pakankamai radikalu? Ir svarbiausia, ar tai tiesa? Visuomenė įsitikino, kad su retomis išimtimis tai buvo viešųjų ryšių triukai, akių dūmimas. Sekantis žingsnis? Kreipimasis į Vyriausybę su siūlymu oficialiai reglamentuoti aplinkosaugines ir socialines ataskaitas šalia finansinių ataskaitų (www.neweconomics.org arba www.corporate-responsibility.org). Visuomenė turi teisę į skaidrią ir išsamią informaciją apie korporacijų veiklą ir poveikį aplinkai. Klysta tie, kurie mano, kad visuomenė tėra masė, kuriai tereikia duonos ir žaidimų. Visuomenė yra stipri jėga, kuri gali daryti įtaką ir su kuria reikia skaitytis. Galų gale, kodėl mes turime maldauti įmones elgtis atsakingai, kai jos buvo sukurtos žmonių labui, o ne atvirkčiai, klausia Lasn, knygos Culture Jam autorius bei Adbusters žurnalo steigėjas.

Žmonių labui dirbanti industrija - tai taip vadinama etiško verslo industrija, kuri aprėpia ir ekologinius ūkininkus ir investicinius fondus investuojančius tik į etiškai dirbančias kompanijas. Tokie fondai neinvestuoja į ginklų, tabako, genetinės inžinerijos, pesticidų, pornografijos, atominės energijos pramones nei tokias ūkio šakas, kurios stipriai prisideda prie globalinio atšilimo, todėl naftos gavyba, miškų kirtimas bei masinis karvių auginimas taip pat negauna investicijų iš tokių fondų. Tokie fondai noriai finansuoja ekologiškų produktų kompanijų veiklą, atliekų perdirbimą, saulės, vėjo, vandenilio bei biomasės panaudojimą aplinkai nežalingos energijos gavybos vystymą ir pan.

Vis dėlto pokyčiai tėra tik kosmetiniai. Nepaisant dinamiškai augančios ekologiškų produktų rinkos globaliu mąstu, ir toliau yra prarandami milžiniški dirvožemio plotai dėl didelio pesticidų naudojimo bei masiško miškų kirtimo. JAV, intensyvios žemdirbystės pionierė, jau prarado 50% savo geriausio dirvožemio. Iš viso, apie 2000 mln h dirvožemio yra nuniokota dėl žmonių pramoninės veiklos. Mes prarandame energijos generavimo dirbtuvę – dirvožemį, kuriame prasideda visos gyvybės formos. Taip mes vykdome lėtą savižudybę. Nepaisant vis tobulėjančių atsinaujinančios energijos technologijų, ir toliau yra planuojama naftos gavyba, ir toliau ši pramonės šaka sulaukia 150 milijardų dolerių subsidijų kasmet nepaisant, kad visai nesukuria naujų darbo vietų. Jei tik ši suma būtų skiriama tobulinti aplinkai palankias technologijas, galbūt mes galėtume pasididžiuoti, jog laiku susigriebėme išvengti skaudžių klimato kaitos padarinių bei kitų problemų susijusių su naftos naudojimu.

Laisvos rinkos proteguotojai nori suteikti visišką laisvę verslui ir maksimaliai apriboti Vyriausybių įtaką. Išvedinėjamos teorijos, kad Vyriausybių darbas yra neefektyvus, biurokratiškas, tiesiog rakštis Nematomai Rankai (Invisable Hand), kuri pati sureguliuoja ir subalansuoja rinką. Nors tai kartais gali būti tiesa, tačiau tai visiškai neįrodo Vyriausybių nereikalingumo. Pavojingiausia yra tai, kad tokios iš pažiūros progresyvios idėjos yra užprogramuotos privesti prie destruktyvių pasekmių. Įsivaizduokite save važiuojantį/-čią mašina tarp daugybės kitų mašinų, kai visiškai nėra jokių taisyklių, kelio ženklų, apribojimų, normų. Normaliai mąstančiam žmogui tai būtų nepriimtina; tiesiog būtų daug avarijų, daug betvarkės ir chaoso – destruktyvaus chaoso. Tačiau kai tokį principą yra norima pritaikyti versle, yra aišku, kad avarijų išvengtų tik gigantiški kombainai, ramiai besisukiojantys dideliame mašinų sraute. Verslas nori išvengti aplinkosauginių normų, socialinės atsakomybės, reikalavimų kokybei, grįsdamas, kad tai yra apribojimai trukdantys Progresui.

Verslas yra reikalinga visuomenės gyvenimo dalis, svarbi dalis. Tačiau verslo interesai negali užgožti kitų gyvenimo aspektų, labiau kokybinių nei kiekybinių ekonominių. Vyriausybių vaidmuo yra užtikrinti sąžiningas žaidimo taisykles. Visuomenės ir aplinkos interesai negali būti užgožti, nes be šių dviejų faktorių verslas negali egzistuoti ilgalaikėje perspektyvoje. Geriau tegul kapitalizmas transformuojasi, priimdamas naujus globalizacijos iššūkius, o ne susivalgo pats kaip pranašavo Bukowski. Geriau tegul kapitalizmas priima naujas žaidimo taisykles, o ne tuščiai švaisto savo kūrybines galias vaikydamasis komunistines šmėklas. Yra net nauji vardai naujai gimstančiam kapitalizmui: žaliasis kapitalizmas (green capitalism), natūralus kapitalizmas (natural capitalism), ekologinis kapitalizmas (ecological capitalism) arba tiesiog subalansuotas/darnus vystymasis, kai yra vienodai atsižvelgiama į ekonominius, ekologinius ir socialinius tikslus.

Indrė Kleinaitė, http://www.gyva.lt/



LAST_UPDATED2
 

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: