Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 81 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 6110972

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Mitologiniai akmenys PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Kasdienybė
Trečiadienis, 10 Vasaris 2010 19:19

Rieduliai Lietuvoje garbinami nuo seno, kai kurie buvo laikomi šventais. Lietuvai akmenis padovanojo paskutinysis ledynmetis, atslinkęs iš Skandinavijos. Akmenys su įdubimais, primenančiais žmogaus (antropomorfinius) ar gyvūnų (zoomorfinius) pėdsakus, žinomi beveik visuose žemynuose - Europoje ir Azijoje, Afrikoje ir Amerikoje.

 

 

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.

 

Paprastai tų pėdsakų gylis - keli centimetrai. Kartais  jų  kontūrai atrodo neryškūs, o kartais tokie aiškūs, kad net matyti menkiausios pėdos įdubos. Dažniausiai akmenyje randamas vienas pėdsakas, bet yra tokiu tokių riedulių, kurie paženklinti dviem ar net trim kojos ar letenos įspaudais. Dovanos atskiriems šalies rajonams buvo skirtingos. Suapvalinti akmenys, didesni nei 200 mm skersmens, vadinami rieduliais, kampuoti - luitais. Senoliai žinojo stambių akmenų vertę.

Ypatingi akmenų garbintojai yra japonai. Japoniškuose soduose akmeniui tenka svarbi vieta, kuriami ir vien tik akmenų sodai. Lietuvoje ir taip pat buvo teikiama ypatinga reikšmė akmenims. Šiandien galima kalbėti apie versijas, kuriu kurių yra kelios, - juk per ilga ilgą "akmens gyvenimą" kai kurios kulto detalės kito, o patiems rieduliams teko atlikti skirtingas funkcijas. Pavyzdžiui, akmenys su juose iškaltais riboženkliais galėjo skirti  genčių ar kunigaikštysčių ribas, tarnauti kaip reikšti rodykles. Tuo tarpu zoomorfiniai  įspaudai galėjo byloti apie  garbinamą gyvūną - genties totemą.

Praskleisti garbinamu akmenų paslaptis gaubiantį šydą padeda ir jų vardai. Riedulius su pilkuose šonuose išskobtais ženklais ar lygut lygutėlius, bet stulbinančius savo dydžiu, vietos gyventojai paprastai puikiai pažįsta, net jei šie kėpso kur miško tankmėje už kelių kilometrų. Senbuviai, pasakodami padavimus apie vietos akmenis, neretai vadina juos vardais - Šventasis, Karalius, Perkūnas, Lietaus dievas ir panašiai, ir šie vardai tiesiogiai atskleidžia akmenų ryšį su pagoniškomis šventovėmis.

Akmenų tyrinėtojai kol kas turi daugiau klausimų nei atsakymų. Neabejotina viena:  šventųjų akmenų kultas buvo persmelkęs visą  kultūrą iki krikščionybės ir darė įtaką naujai religijai, pakeitusiai pagonybę. Nuo pjedestalų nuversti ir užmiršti dievai niekur nedingo. Kas žino, gal tasai dulkėtas akmuo pakelėje prieš tūkstančius metų simbolizavo kokią dievybę...
Senovėje tikėta, kad akmenyse gyvena dievai, todėl jiems buvo aukojamas švęstas aliejus - juo akmenys būdavo tepami. Šios tradicijos tęsiamos ir šiandien. Gyvenamojoje aplinkoje esantys akmenys blizginami, tepami specialiu laku. Vaikams Japonijoje organizuojamos ekskursijos, kur prie kiekvieno didesnio riedulio apie pusvalandį kalbama apie jo estetinę vertę: spalvą, tekstūrą, formą, paminklo įvaizdį, sąlytį su aplinka (kokie augalai ir gyvūnai yra akmens gyvenimo bendrakeleiviai).
Vaikams aiškinama ir akmenų gyvenimo biografija: tai žmogaus gyvenimo palydovas, kuris skleidžia teigiamą energiją, žmogų gydo, ramina, o kartais ir guodžia,...

 Lietuvos bioenergetikai, remdamiesi biolokaciniais tyrimais, taip pat vis dažniau prabyla apie akmens spinduliavimą ir jo įtaką žmonėms.
 Į šiaurę nuo Švendubrės kaimo (netoli Druskininkų) stūkso didžiulis Velnio akmuo, laikomas mitologiniu. Biolokaciniai tyrimai parodė, kad jis yra dviejų geoaktyviųjų juostų susikirtime. Netoli akmens praeina tektoninis lūžis. Bioenergetikai šį akmenį lygina su menhyrais - priešistoriniais įrenginiais, kurie randami energetinių tinklų susikirtimuose, tai yra neigiamos energijos taškuose. Menhyrai pakeičia neigiamą žemės energiją ir skleidžia teigiamus energijos srautus. Bioenergetikai mano, kad šios savybės būdingos ir Švendubrės Velnio akmeniui. Jautrūs žmonės šalia jo jaučia paslaptingą spinduliavimą. Manoma, kad šis akmuo kadaise galėjo būti svarbus kaimo gyventojų būčiai ir buičiai: palankiai palankus gyvenamajai aplinkai, žmonių ir jų gyvulių sveikatai, javų derlingumui ir pan.


Akmuo nusipelno pagarbos ir gražiausiai atrodo savo buvimo vietoje, todėl atsiradus madai vežti akmenis iš šventviečių į sodybas tuo būdu jas puošiant  yra tikrai žalingas, o galiausia net barbariškas požiūris.

LAST_UPDATED2
 

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: