Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 78 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 5916976

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Reta viešnia-liepsnotoji pelėda PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Kasdienybė
Trečiadienis, 17 Vasaris 2010 19:00
 

Vištyčio regioninio parko specialistai Vilkaviškio rajone užfiksavo labai retą Lietuvoje paukštį – liepsnotąją pelėdą. Ši pelėdų rūšis ( Tyto alba Scopoli) įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.  Liepsnotojų pelėdų populiacijos gausumas kinta dėl klimato sąlygų: po labai šaltų žiemų išlieka pavienės poros, o po kelerių metų jų skaičius vėl išauga.

Liepsnotoji pelėda – itin retas paukštis: ji įrašyta ne tik į Lietuvos raudonąją knygą, bet ir į Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos (Berno) konvencijos II priedą. Daugiausiai žinių apie Lietuvoje rastas perinčias liepsnotąsias pelėdas yra surinkta iš pietvakarinės Lietuvos dalies. Tačiau jau daug metų buvo gaunami duomenys tik apie šaltomis žiemomis kritusias liepsnotąsias pelėdas, o apie perinčias - ilgą laiką negauta jokių naujienų.
Kaip pasakojo Vištyčio regioninio parko vyriausias ekologas Vaidas Leonavičius, „apie pastebėtą liepsnotąja pelėdą pranešė Vilkaviškio rajono gyventojų šeima. Mes labai apsidžiaugėme nuotraukoje pamatę šį retą paukštį.  Nedelsiant apie įdomų radinį informavome Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejų ir LOD (Lietuvos ornitologų draugiją). Laukti atsako ilgai nereikėjo. Ornitologai pasisiūlė atvykti į Suvalkiją  ir atvežti inkilą, kuriame liepsnotoji pelėda galėtų apsigyventi bei  perėti.  Atvežtą inkilą įkėlė patys sodybos šeimininkai. Belieka tikėtis,  kad namelyje apsigyvens ir pradės perėti labai laukiama viešnia liepsnotoji pelėda“ .
Liepsnotosios pelėdos gyvena sėsliai - arčiau gyvenviečių ir didesnių  ūkių, kuriuose yra senų pastatų, bokštų. Reta viešnia aktyvi tik naktį. Peri kovo – balandžio mėnesiais. Minta peliniais graužikais, kai kada gaudo smulkius paukščius, varliagyvius ar vabzdžius. Žiemoja paplitimo areale. Žiemomis nuo šalčio ir bado žūsta daug liepsnotųjų pelėdų. Kai kada jauniklius gali sunaikinti katės ar kiaunės.
Kaip pasakojo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie AM Apsaugos ir tvarkymo skyriaus vedėjas Nerijus Žitkevičius,  liepsnotoji pelėda yra maždaug vidutinės pelėdos dydžio (apie 35 cm).  Patelės už patinėlius yra šiek tiek stambesnės. Liepsnotąją pelėdą nuo kitų pelėdų galima atskirti iš širdelės formos skruostų. Papilvė ryškiai balta, o nugara ir sparnai tamsiai geltoni. Liepsnotosioms pelėdoms būtina kelti specialius inkilus,  jų lizdus saugoti nuo plėšrūnų.
Liepsnotoji pelėda yra pavaizduota 5-ių  litų sidabrinėje atmintinėje monetoje.


Kontaktinis asmuo: Diana Rakauskaitė, Viešųjų ryšių specialistė, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, A. Juozapavičiaus g. 9, LT-09311, Vilnius; tel.: (5) 2709048, mob. 8698 35776, el. paštas: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai
LAST_UPDATED2
 

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: