Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 20 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 5852932

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Mėlynųjų Vandenų mūšio pergalei atminti PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Mėlynųjų vandenų mūšio 650 metinių atminimui
Šeštadienis, 24 kovas 2012 21:54

Mėlynųjų Vandenų mūšio pergalei atminti Podolės Kamenece įvyks festivalis „Laiko vartai“

Podolės žemė ir konkrečiai Kamenecas po Mėlynųjų Vandenų mūšio suvaidino labai svarbų vaidmenį kuriant XIV–XV a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės galybę. Tuo pačiu Podolės žemės inkorporavimas į kunigaikštystės sudėtį teigiamai paveikė ir pačios Podolės raidą, nulėmė ekonominį ir kultūrinį jos pakilimą. Tai padėjo jos gyventojų mentalitetui greičiau įveikti pototorišką XIII–XIV a. I pusės sindromą.

 

Nepaisant to, kad pati mūšio vieta iki šiol archeologiškai nėra galutinai lokalizuota, Ponizjės-Podolės priklausomybė Didžiajai Lietuvai vis dėlto nekelia abejonių. Šaltiniuose paliudyta, kad po Mėlynųjų Vandenų mūšio ir totorių chanų sutriuškinimo, didysis kunigaikštis Algirdas perdavė Podolę kaip lėną savo brolėnams, tikro brolio Karijoto sūnums. Pastarieji – Jurgis, Aleksandras, Konstantinas ir Teodoras, – žinomi bendru kunigaikščių Karijotaičių vardu, vienas paskui kitą valdė kraštą iki 1393 m. Nežiūrint to, kad pirmoji Karijotaičių tvirtovė buvo pastatyta Smotriče, labai greitai savo sostinę jie perkėlė į Kamenecą, kur buvo ir didžiojo kunigaikščio vietininko, pono Goštauto, rezidencija. Kameneco padėtis geriau atitiko sostinės statusą. Čia prasidėjo ne tiktai didelio masto miesto statybos darbai, bet ir unikalaus fortifikacinio komplekso statybos. Pati gamta padėjo iškelti Kameneco statusą, suteikdama akmeniniam kyšuliui, kuriame įsikūręs gerai išsilaikęs istorinis miestas, beveik idealią piliakalnio formą.

Jau 1374 m. Kamenecas gavo Magdeburgo teises, o tai dar labiau iškėlė šio miesto reikšmę Didžiojoje Kunigaikštystėje. Be to, Kamenece kunigaikščiai Karijotaičiai užbaigė tai, ką jie sėkmingai pradėjo dar Smotriče – sukūrė Podolės kunigaikštystę, kuri netgi pradėjo kaldinti savo monetas – sidabrinius „Podolės pusgrašius“. Žinoma, kad Teodoras Karijotaitis, netgi išvytas 1393 m. į Užkarpatę, iki pat savo mirties 1414 m. išlaikė Podolės kunigaikščio titulą ir viltį susigrąžinti sostą. Didelę reikšmę Kamenecui teikė ir Vytautas Didysis.

Iki šiol pačiame Podolės Kamenece ir jo apylinkėse – Bakotoje, Kitaigorode, Subiče, Skaloje, Smotriče, Černokozincuose, Kudrincuose – išliko daugybė autentiškų paminklų, susijusių su lietuviškojo periodo istorija. Liaudies atmintis iki šiol genetiškai sieja regiono atgimimą po XIII a. mongolų-totorių nuniokojimo su mentališkai ir dvasiškai artima Lietuvos Didžiaja Kunigaikštyste.

Šiuo metu Podolės Kamenece yra ruošiamasi tarptautiniam istoriniam festivaliui „Porta Temporis“ („Laiko vartai“), kuris chronologiškai susietas su XIII–XV a. laikotarpiu. Festivalis suplanuotas balandžio 20–22 d., kaip pagrindinis 2012 m. turistinio sezono atidarymo renginys Podolės-Bukovinos turistiniame regione.

Festivalio idėja – maksimalus istorinių įvykių, buities, kultūros, karo meno rekonstravimas ir gynybinės architektūros paminklų regeneravimas. Vietos požiūriu festivalis susietas su unikaliu autentišku XV–XVIII a. hidrotechniniu fortifikaciniu kompleksu – Rusinų vartais.

Pasiruošimo daugeliui šiuolaikinės Europos tautų istoriškai reikšmingam Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo pergalės prie Mėlynųjų Vandenų upės kontekste festivalis „Porta Temporis“ yra pirmasis masinis renginys, skirtas Mėlynųjų Vandenų mūšio jubiliejui.

Igoris Danilovas

 

LAST_UPDATED2
 

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: